Forsķša Lķtiš letur Mišstęrš leturs Stórt letur
Senda tölvupóst
Netfang
Magnśs Žór Hafsteinsson
5. október 2007 09:00 (2 lesendur hafa sagt įlit sitt.)

Grein ķ Mannlķfi: Kapphlaupiš um fjįrsjóši noršurslóša

Į dögunum settist rśssneskur kafbįtur į hafsbotninn į Noršurpólnum.

 

Rśssarnir komu fyrir litlum fįna į botninum.

 

Meš žessu vildu žeir leggja įherslu į aš kröfur sķnar um tilkall til pólsins.

 

Sumir kunna aš hafa brosaš aš žessu uppįtęki.

Žetta minnti óneitanlega į heimsvaldastefnu og gamla landvinninga žar sem fulltrśar žjóšanna fóru um jöršina og helgušu löndum sķnum nż svęši meš žvķ aš planta fįnum sķnum į žeim. 

 

En aš baki liggur mikil alvara. Žjóšir į noršurhveli jaršar vinna nś flestar įkvešiš aš bollaleggingum um hvernig žęr eigi aš tryggja hagsmuni sķna į nystu svęšum jaršar sem lengi vel voru talin lķtt byggileg žar sem fįtt eitt vęri aš sękja af veršmętum. Samfara hlżnun jaršar, brįšnandi hafķs og sķaukinni žörf fyrir olķu, gas og mįlma hafa augu žjóšanna opnast fyrir žvķ aš noršurhvel jaršar geymir miklar aušlindir af žessu tagi.

 

Žjóširnar gera sér grein fyrir žessu. Kapphlaupiš um noršurslóšir er hafiš. Hlżnandi jörš gęti komiš af staš nżju köldu strķši.

 

Af vef mbl.is (smelliš į til aš sjį stęrri mynd).
Žaš er raunverulega eftir miklu aš slęgjast. Mįliš snżst ekki um sjįlfan Noršurpólinn, heldur svęšin umhverfis hann. Tališ er aš um fjóršungur žeirra olķu- og gaslinda jaršar sem enn į eftir aš uppgötva sé aš finna į noršur heimskautasvęšinu. Til višbótar žessu er žarna aš finna żmsa góšmįlma svo sem gull.

 

Žetta svęši er nokkur veginn žaš svęši hnattarins sem liggur noršan viš heimskautsbauginn sem liggur mešal annars noršur af  Ķslandi, liggur gegnum Grķmsey og snertir nyrsta annes landsins. Žetta er um 26 milljónir ferkķlómetrar eša einn fimmti hluti af yfirborši jaršar. Nś žegar er vitaš um mjög rķk gas- og olķusvęši į žessum slóšum. Um fimmtungur af olķu- og gasframleišslu Bandarķkjanna er śr lindum ķ Alaska. Rśssnesku olķusvęšin ķ Sķberķu hafa um margra įra skeiš stašiš undir mikilli framleišslu į olķu og gasi. Kol hafa um įratugaskeiš veriš grafin śr jöršu į Svalbarša. Aftenposten, stęrsta dagblaš Noregs, fullyrti ķ nżlegri grein aš sannkölluš gullkista meš tķu milljöršum tonna af olķu, gulli, sinki og öšrum góšmįlmum finnist undir hafsbotninum umhverfis Noršurpólinn. Į Ķslandi horfa sumir vonaraugum til setlaga noršur af landinu og telja möguleika į aš žar leynist dżrmętar aušlindir ķ hafsbotni.

 

Stalķn og Hitler

Žaš er ekkert nżtt aš žjóšir heims sżni žessum heimsskautasvęšum įhuga og reyni aš telja sem stęrstan hluta žeirra til sinna yfirrįša. Noršmenn hafa grafiš upp kort frį 1928 žar sem Sovétrķkin undir stjórn Jósef Stalķn höfšu skipt kökunni į noršurhveli jaršar milli Gręnlands (Danmerkur), Noregs, Sovétrķkjanna, Alaska (Bandarķkjanna) og Kanada. Skiptingin var hreinlega gerš meš žvķ aš draga lķnur eftir įkvešnum lengdarbaugum jaršar noršur į bóginn žar sem allar lķnur męttust į Noršurpólnum.

 

Žį voru menn ekki aš hugsa um olķu, gas og mįlma. Į žessum įrum feršušust fįir um heimskautasvęšin nema landkönnušir į borš viš Vilhjįlm Stefįnsson, Robert Byrd og Roald Amundsen. Žeir mįttu oft žakka fyrir aš komast lifandi śr feršum sķnum og margir félagar žeirra bįru beinin į žessum svęšum sem réttilega voru žį į endimörkum hins byggilega heims. Millilandaflug var hins vegar aš hefjast og žjóširnar sįu fram į aš flugumferš fęri fram um žessi svęši. Til aš tryggja tekjur af slķkum loftferšum žótti rétt aš reyna aš skilgreina hverjir ęttu tilkall til žeirra svęša sem flugvélarnar fęru um ķ framtķšinni. Adolf Hitler og félagar hans ķ Žżskalandi viršast hafa tekiš undir skiptingu Stalķns og félaga žvķ Žjóšverjar birtu svipaš kort nokkrum įrum sķšar.

 

En mikiš vatn hefur runniš til sjįvar sķšan žetta var. Hafréttarmįl eru oršin heil fręšigrein ķ žjóšarétti, ekki sķst vegna žess aš tękniframfarir gera žaš aš verkum aš nś er hęgt aš stunda aušlindanżtingu į opnum hafsvęšum fjarri landi. Žetta gildir bęši um fiskveišar og vinnslu į dżrmętum jaršefnum eins og olķuvörum og mįlmum.  Yfirrįš į siglingaleišum skiptir einnig miklu mįli. Öflugri skip samfara hlżnun jaršar auka mjög möguleikar į žvķ aš stunda flutninga um svęši sem fram til žessa hafa veriš illfęr vegna hafķsa. Hér mį einkum nefna leišir milli Atlantshafs og Kyrrahafs, bęši noršur fyrir Kanada og noršan Rśsslands.

 

Umdeild hafsvęši

Hafsbotninn į  noršurpólssvęšinu skiptist ķ raun ķ tvennt. Lomosonovhryggurinn er risastór fjallakešja, eša nešansjįvarhryggur, sem liggur frį Sķberķu yfir pólssvęšiš aš Gręnlandi og ķ įtt aš Ellesmereeyju sem tilheyrir Kanada. Sitt hvoru megin viš žennan hrygg er allt aš 4.000 metra hafdżpi og allt er ķ dag huliš hafķs megniš af įrinu. En žjóširnar reyna samt aš setja sig ķ sem besta vķgstöšu til aš gera tilkall til sem stęrst hluta af žessu svęši.

 

Rśssneskur kafbįtur kemur flaggi Rśsslands fyrir į hafsbotni Noršurpólsins ķ byrjun įgśst sl.
Rśssar telja aš Lomosonovhryggurinn sé ķ raun framhald af rśssneska landgrunninu og žvķ eigi žeir tilkall til hans. Danir sem rįša yfir Gręnlandi, og Kanadamenn eru ekki sammįla. Žaš var engin tilviljun aš nokkrum dögum eftir aš Rśssar settu fįna sinn į hafsbotn Noršurpólsins, aš forsętisrįšherra Kanada hélt til heimskautasvęša sķns lands ķ ferš sem var dyggilega kynnt ķ helstu fjölmišlum heims. Žar gaf hann lķtiš fyrir lżsti hann brölt Rśssa į hafsbotni Noršurpólsins, og lżsti žvķ yfir aš Kanada ętli aš stofna tvęr nżjar herstöšvar į svęšinu og byggja stórskipahöfn į Baffin heimskautaeyjunni.

 

Strax įriš 1973 gerši Kanada tilkall til yfirrįša į noršvestursiglingaleišinni svoköllušu, en žaš er leišin milli Atlantshafs og Kyrrahafs noršur af Kanada. Rśssar rįša svo yfir Noršaustur siglingaleišinni meš noršurströndum Sķberķu.

Danir sżna barįttunni um noršurslóšir mikinn įhuga, enda telja žeir augljóst aš lega Gręnlands skipti miklu mįli. Gręnland er jś hluti af danska rķkinu. Nś ķ įgśst sendu žeir rannsóknaskip ķ fylgd rśssnesks ķsbrjóts til aš kanna hafsbotnin noršur af Gręnlandi. Tilgangurinn er mešal annars aš safna gögnum um legu gręnlenska landgrunnsins. Danir vonast til aš safna gögnum sem sanna aš žaš liggur ķ įtt aš Noršurpólnum. Žaš myndi styrkja mjög tilkall žeirra til yfirrįša į hafsvęšinu noršur af stęrstu eyju heims.

 

Bandarķkjamenn keyptu Alaska af Rśssum įriš 1867 og geršu aš 49. fylki sķnu. Alaska į ekkert landgrunn sem liggur ķ įtt aš Noršurpólssvęšinu, en lega žess getur žó skipt miklu mįli ef siglingar hefjast ķ miklum męli noršur af Kanada eša hafist veršur handa viš aš nżta olķuaušlindir og mįlma į heimsskautaslóšunum.

 

Rśssneski leišangursstjórinn og žingmašurinn Artur Chilingarov kemur sigri hrósandi til Moskvu žann 7. įgśst sķšastlišinn eftir aš kafbįtaleišangri undir hans stjórn tókst aš koma fyrir rśssneska fįnanum į um 4.000 metra dżpi į hafsbotninum į Noršurpólnum. Rśssar gera eins og fjölmargar ašrar žjóšir kröfur til aušęfa ķ hafsbotni noršurheimsskautssvęšanna.
Inngangurinn aš Noršvesturleišinni svoköllušu liggur um lögsögu Alaska og Bandarķkjamenn gętu žvķ hęglega haft mikil įhrif į flutninga um žessi svęši. Žeir hafa um langan aldur žurft aš flytja inn mikiš af eldsneyti og leita leiša til aš verša minna hįšir olķu frį Mišausturlöndum. Sjónir žeirra beinast žvķ noršur į bóginn.

 

Rśssarnir viršast svo hvergi af baki dottnir. Žeir hafa grętt vel į hįu olķu og gasverši į heimsmarkaši undanfarin įr og nįš vopunum sķnum į nżjan leik efnahagslega séš eftir hrun Sovétrķkjanna. Žeir hafa mikla reynslu af olķu- og gasvinnslu į noršurhjara veraldar sem eru svęšin ķ Sķberķu. Žeir vinna nś höršum höndum aš žvķ aš kanna til hlķtar möguleika į olķu og gasvinnslu ķ Barentshafi žar sem mišaš er aš žvķ aš mikil vinnsla į mjög aušugum svęšum verši komin į fullt um įriš 2020. Hugmyndir um olķuhreinsunarstöš į Vestfjöršum gętu tengst žessum įformum, enda yrši slķk stöš ķ leišinni til hinna eldsneytishungrušu markaša ķ Bandarķkjunum og Kanada.

 

Margt bendir til aš Rśssar ętli sér aš verša meira įberandi sem stórveldi į Noršurslóšum ķ framtķšinni. Eitt skżrasta merkiš um žaš er aš nś er į nżjan leik fariš aš sjįst til ferša rśssneskra herflugvéla yfir Noršur Atlantshafi eftir margra įra hlé. Žaš aš lįta į sér kręla og sżna herstyrk sinn viš yfirrįšasvęši annarra žjóša er engin nż ašferšafręši ķ mannkynssögunni žegar žjóšir standa ķ barįttu fyrir meintum hagsmunum sķnum sem ķ žessu tilfelli gęti veriš barįtta framtķšarinnar um takmarkašar nįttśruaušlindir noršursins.

 

Sķšan mį ekki gleyma Noršmönnum. Augljóst er į fjölmišlum žar ķ landi aš žeir fylgjast mjög grannt meš žróun mįla. Norsk stórnvöld hafa einnig lįtiš śtbśa sérstaka pólitķska stefnu um mįlefni og hagsmunabarįttu žeirra ķ Noršurhöfum. Žaš žarf ekki aš koma į óvart. Noršmenn telja sig eiga mjög mikilla hagsmuna aš gęta. Fįar žjóšir bśa yfir jafn mikilli žekkingu og reynslu į sviši gas- og olķuvinnslu į hafsbotni. Noršmenn eru žegar farnir aš fjįrfesta ķ slķkri vinnslu undan ströndum Noršur Norges ķ Barentshafi žar sem vitaš er aš mikil aušęfi felast ķ hafsbotninum.

 

Ķ skżrslu sem kom śt įriš 2004 telja norsk stjórnvöld aš um fjóršungur žeirrar olķu sem enn er eftir aš vinna į jöršinni sé į noršur heimskautasvęšinu, og aš minnsta kosti žrišjungur žeirrar olķu og gass sem žeir eigi sjįlfir eftir aš finna bķši žeirra ķ Barensthafi undan ströndum Noršur Noregs. Hér er žó viš ramman reip aš draga. Umhverfisverndaröfl eru mjög mótfallin žvķ aš olķu- og gasvinnsla hefjist ķ viškvęmri nįttśru noršurslóša. Noršmenn eiga einnig óśtkljįš flókin deilumįl um yfirrįš yfir hafsbotninum į stórum svęšum sem vafalaust geyma mikil aušęfi. Hér gętu Ķslendingar hęglega komiš viš sögu.

 

Nįgrannadeilur viš Noršmenn

“Viš veršum aš reikna meš aš löndin sem ķ dag eru gagnrżnin į norska aušlindastefnu į Svalbaršasvęšinu komi til meš aš ögra Noregi žar ķ framtķšinni”, sagši Willy Ųstreng prófessor og einn helsti sérfręšingur Noregs ķ hafréttarmįlum į noršurslóšum viš sjįvarśtvegsblašiš Fiskaren į dögunum. Fjöldi žjóša hafa dregiš rétt Noršmanna til aš stżra nżtingu aušlinda į Svalbaršasvęšinu ķ efa. Žar mį nefna Ķslendinga, Rśssa og Spįnverja. Hingaš til hafa menn ašallega deilt um yfirrįš vegna fiskveiša. Noršmenn hafa į sķšustu įrum dregiš eigendur fiskiskipa frį öllum žessum löndum fyrir dómstóla eftir aš hafa tekiš skipin viš meintar ólöglegar veišar į Svalbaršasvęšinu.

 

Norskt strandgęsluskip.
Ķslendingar eru mešal žeirra žjóša sem deila viš Noršmenn um ašgang aš Svalbaršasvęšinu svokallaša. Noršmenn og Ķslendingar hafa lengi eldaš saman grįtt silfur vegna aušlindanżtingar į noršurslóšunum. Į įttunda įratug sķšustu aldar deildu žjóširnar um fiskveiširéttindi og landsgrunnsmįl viš eldfjallaeyjuna Jan Mayen noršur af Ķslandi. Žetta var nokkuš hitamįl į sķnum tķma sem lyktaši meš samningum įriš 1980 žar sem Noršmenn öšlušust full yfirrįš yfir eyjunni og landgrunninu umhverfis hana allt aš 200 sjómķlum frį henni.

 

Einu undantekningarnar voru žęr aš mišlķnur voru dregnar milli Jan Mayen og Ķslands ķ sušri, og Jan Mayen og Gręnlands ķ vestri žannig aš lögsögumörkin liggja mišja vegu milli eyjarinnar og žessara landa. Sķšar hįšu Ķslendingar mikla rimmu viš Noršmenn um fiskveiširéttindi ķ Noršaustur Atlantshafi į Svalbaršasvęšinu og ķ Smugunni svoköllušu ķ Barentshafi. ­Žar gekk į żmsu žar sem Noršmenn beittu mešal annars herskipum gegn togurum ķ eigu Ķslendinga eins og fręgt var. Togarar voru teknir og fęršir til hafnar ķ Noregi, hleypt var af haglabyssu gegn norskum strandgęslumönnum sem svörušu um hęl meš fallbyssuskothrķš. Um žessi mįl var samiš įriš 1999.

 

Žrišja deilan sem enn er ekki til lykta leidd, er um rétt Noršmanna til aš lżsa yfir 200 sjómķlna “fiskverndarsvęši” umhverfis Svalbarša žar sem žeir telja sig geta einhliša stjórnaš öllum fiskveišum į svęšinu, śthlutaš fiskveiširéttindum til annarra žjóša, sett reglur um veišar og fariš meš lögsöguvald į svęšinu. Noršmenn telja sig vera handhafa valdsins į Svalbarša ķ krafti alžjóšasamnings sem var geršur um eyjaklasann eftir frišarsamningana ķ lok fyrri heimsstyrjaldar įriš 1918. Fram til žess tķma hafši Svalbaršaeyjaklasinn veriš talinn einskis manns land. En meš Svalbaršasamningnum sem 40 žjóšir geršu įriš 1920 var Noregi fališ aš fara meš rķkisyfirrįš į Svalbarša. Um leiš var skżrt tekiš fram aš öll samningsrķki skyldu njóta žar fulls jafnręšis į viš Noršmenn, bęši til aš nżta aušlindir į landi og ķ landhelgi eyjanna. Žį var landhelgin talin fjórar sjómķlur śt frį ströndum.

 

Žetta breyttist allt žegar Noršmenn gįfu einhliša śt konunglega tilskipun įriš 1977 žar sem žeir tóku sér 200 sjómķlna “fiskverndarsvęši” umhverfis Svalbarša eyjaklasann. Engar žjóšir hafa enn sem komiš er višurkennt rétt Noršmanna til žessa. Žó aš deilur viš Ķslendinga um žetta hafi aš mestu legiš nišri undanfarin įr, žį hefur į sama tķma sošiš upp śr ķ samskiptum viš bęši Rśssa og Spįn vegna žessa meš togaratökum og tilheyrandi mįlaferlum. Hér er rétt aš minna į aš Spįnn er hluti af Evrópusambandinu enr óljóst er meš hvaša hętti žaš myndi blanda sér ķ deilur um noršurslóšir žó augljóst sé aš žörfin fyrir hrįefni eins og olķu og gas er mikil ķ žeim löndum.

 

Noršmenn hafa į undanförnum įrum unniš markvisst aš žvķ aš styrkja stöšu sķna į Svalbarša, ekki sķst meš žvķ aš efla bśsetu Noršmanna žar. Norski sjóherinn hefur veriš efldur stórlega. Strandgęsluskipaflotinn hefur veriš endurnżjašur og nżjar freigįtur og kafbįtar eru ķ smķšum. Žegar žessari endurnżjun eru lokiš veršur norski sjóherinn einn sį öflugasti ķ Evrópu.

 

Viškvęm deilumįl

Nokkur umręša hefur įtt sér staš ķ Noregi um aš landgrunniš umhverfis Svalbarša sé ķ raun framhald af norska landgrunninu og tilheyri žvķ Noregi. Sumir af helstu sérfręšingum Noršmanna ķ hafréttarmįlum hafa viljaš ganga svo langt aš Noregur lżsi yfir 200 sjómķlna efnahagslögu umhverfis eyjarnar og hirši žannig einhliša yfirrįšaréttinn į öllum nįttśruaušlindum į žessu svęši. Ķ framhaldinu af žessu gętu Noršmenn sķšan hugsanlega gert kröfur į pólhafsvęšinu noršur af Svalbarša.

 

Vafasamt er aš žeir kęmust upp meš slķkan gjörning, enda hafa norsk stjórnvöld ekkert viljaš lįta hafa eftir sér um žetta viškvęma mįl. Lķklega myndu hvorki  Bandarķkjamenn, Rśssar eša ašildarrķki Evrópusambandsins samžykkja slķka įkvöršun hljóšalaust žar sem svo mikilvęgt hafsvęši er aš ręša meš tilliti til nįttśruaušlinda, siglinga og jafnvel öryggismįla ef ķ haršbakkan slęgi milli žjóša į noršurslóšum. Hiš sama mętti vęntanlega segja um Ķslendinga.

 

Ķsland geršist ašili aš Svalbaršasįttmįlanum žegar fiskveišideilurnar viš Noršmenn stóšu sem hęst įriš 1994. Žar af leišandi telja Ķslendingar sig eiga jafnan rétt og ašrar ašildaržjóšir aš sįttmįlanum til nżtingar nįttśruaušlinda į Svalbarša og fjórar sjómķlur frį landi. Hvaš gerist ef möguleikar opnast į olķu-, gas- og mįlmavinnslu į svęšinu veit enginn. Žó aš Ķsland hafi samiš viš Noršmenn um fiskveišar į Svalbaršasvęšinu žį hafa ķslensk stjórnvöld įvallt undirstrikaš aš slķkur samningur hefši ekki ekkert aš gera meš formlega višurkenningu Ķslands į žvķ aš Noršmenn gętu einhliša įkvešiš nįttśruaušlindanżtingu viš Svalbarša. Sś višurkenning liggur hvergi fyrir af  Ķslands hįlfu. Žaš mį segja aš žetta mįl sé ķ įkvešinni pattstöšu žó ķslensk stjórnvöld hafi lįtiš skoša möguleikana į žvķ aš skjóta deilunni um Svalbaršasvęšiš til alžjóšadómstólsins ķ Haag. Ekkert er vitaš um hvort rķkisstjórnin lįti reyna į žį leiš.

 

Norskur olķuborpallur. Noršmenn hafa mikla žekkingu og reynslu af gas- og olķuvinnslu į hafsbotni.
Noršmenn deila ekki bara um Svalbaršasvęšiš. Enn sér ekki fyrir endann į įratugalöngu rifrildi žeirra viš Rśssa um hiš svokallaša “grįa svęši” ķ Rśsslandi. Žetta er hafsvęši undan landamęrum Noregs og Rśsslands ķ Barentshafi. Žjóširnar geta ekki komiš sér saman um hvernig draga eigi mörkin śt ķ hafiš frį landamęrum rķkjanna. Sennilega vęri löngu bśiš aš semja um žetta svęši ef žar vęru ekki svo rķkar olķu- og gaslindir ķ hafsbotni.

 

Margt bendir til aš sambśš Noršmanna viš Rśssa sé erfišari en opinberlega er lįtiš uppi. Žaš vakti nokkra athygli sķšastlišiš haust žegar Rśssar lżstu žvķ skyndilega yfir aš žeir ętlušu ekki aš eiga samstarf viš norsk stórfyrirtęki eins og Norsk Hydro, um gasvinnslu į hinu svokallaša Shtokman svęši ķ rśssnesku lögsögunni ķ Barentshafi. Rśssneski olķu- og gasrisinn Gazprom ęltar aš sitja einn aš žessu svęši og Rśssar ętla aš nżta žaš algerlega į eigin forsendum.

 

Mörg sjónarmiš

Reynist žaš rétt aš svo miklar dżrmętar nįttśruaušlindir leynist į hafsvęšum Noršursvęšanna žį er ljóst aš athygli stórvelda heims mun beinast ķ mjög auknum męli aš žessum svęšum. Haldi hlżnun jaršar įfram er ljóst aš hafķsinn mun hopa verulega frį žvķ sem nś er. Žį opnast möguleikar į vinnslu og flutningaleišir verša greišari. Tękninni fleygir sķfellt fram og žaš sem tališ var ómögulegt fyrir nokkrum įrum er vel framkvęmanlegt ķ dag eša nęstu framtķš. Į móti löngunninni ķ žessar nįttśruaušlindir kemur aš margir lķta olķu- og nįmavinnslu į žessum viškvęmu svęšum mjög hornauga vegna umhverfissjónarmiša.

 

Til višbótar žessu eru svo deilur žjóša um réttindi og yfirrįš į žessum svęšum sem viršast einungis vera rétt aš hefjast. Ķsland gęti legu sinnar vegna ķ mišju Noršur Atlantshafi žar sem flutningaleišir liggja fram hjį landinu til og frį helstu mörkušum fyrir hrįefni eins og olķu-, gas- og mįlma – oršiš žįttakandi ķ žeim leik sem nś viršist vera aš hefjast. Žjóšin gęti jafnvel dregist inn ķ deilurnar, ekki sķst vegna hins viškvęma Svalbaršasvęšis. Hver nišurstašan veršur, hlżtur tķminn einn aš leiša ķ ljós.

 

Grein žessi birtist ķ 13. tbl. Mannlķfs, 5. september 2007.

 


Til baka

Senda į Facebook


ĮLIT LESENDA

žakka fyrir mig! (18. október 2007, kl. 21:40)

Alveg frįbęr grein takk kęrlega!

Hjalti Thomas Houe

Vel gert (28. október 2007, kl. 15:00)

Magnśs žetta er mjög góš grein og opnaši augu mķn fyrir žessu mikilvęga mįlefni. Žś ert frįbęr blašamašur. Hafšu bestu žakkir fyrir.

Žrįinn

 


SKRIFAŠU ĮLIT ŽITT

Fyrirsögn

Įlit

Hvaš er 2+3?

Undirskrift 



SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit bloggs

 

 

  

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sögugrśsk - sżnishorn.

(smelliš į myndir

til aš sjį greinar):