Forsķša Lķtiš letur Mišstęrš leturs Stórt letur
Senda tölvupóst
Netfang
Magnśs Žór Hafsteinsson
Blogg - 2. desember 2017
Myndband: Kynning og upplestur śr Vargöld į vķgaslóš

Nś ķ nóvember var ég meš klukkutķma žįtt į Śtvarpi Sögu žar sem ég kynnti nżju bókina. Hér er myndband sem Frišžjófur Helgason tók upp. Hann setti sķšan żmsar gamlar kvikmyndir yfir.

 

Žetta er fróšlegt. Sjón er sögu rķkari.

 

Blogg - 1. desember 2017
Bókarkafli śr Vargöld į vķgaslóš

Forsķša kįpu bókarinnar. Smelliš į hana til aš skoša sżnishorn af Vargöldinni.

Ķsland var eitt mikilvęgasta vķgi Bandamanna žegar stašan ķ seinni heimsstyrjöldinni var sem tvķsżnust 1940–1942.

 

Žį uršu miklir atburšir sem ófust meš żmsu móti saman viš sögu žjóšarinnar.

 

Nż bók mķn sem ber heitiš „Vargöld į vķgaslóš – frįsagnir tengdar Ķslandi śr seinni heimsstyrjöldinni“ greinir frį nokkrum slķkum žįttum.

 

-          Bretar nįšu glęnżjum žżskum kafbįti undan Sušurlandi sķšla sumars 1941, tóku įhöfnina til fanga og fęršu bįtinn til Hvalfjaršar. Ašstašan į Ķslandi var lykillinn aš žvķ aš žetta tókst.

 

-          Fyrsta sjóorrusta strķšsins var hįš undan Hornafirši ķ byrjun vetrar 1939. Hundrušum manna var slįtraš.

 

-          Mesti skipskaši ķ sögu Bretaveldis varš er bresku lišsflutningaskipi var sökkt viš Frakkland ķ jśnķ 1940. Nokkrum dögum fyrr flutti skipiš fyrstu bresku hermennina til Ķslands.

 

-          Višgeršaskipiš Hecla kom glęnżtt til Ķslands ķ jślķ 1941 og lį ķ Hvalfirši. Žżskur kafbįtur sökkti skipinu sķšar og hlaust af mikiš manntjón.

 

-          Hernįm Ķslands hafši djśpstęš įhrif į ķslensk börn. Valinkunnir Ķslendingar sem ólust upp į Vesturlandi rifja upp reynslu sķna af strķšsįrunum į mótunarįrum bernsku og ęsku.

 

Meš žvķ aš smella hér į "meira" mį lesa upphaf V. žįttar bókarinnar žar sem žessir menn segja frį nokkrum af minningum sķnum frį žessum örlagatķmum ķ sögu Ķslands.

Blogg - 16. nóvember 2017
Vargöld į vķgaslóš

Nż bók ķ ritröš minni um atburši sem tengjast Ķslandi eša geršust hér eša ķ grennd viš landiš er nś komin śt.

 

Forsķša kįpu bókarinnar. Smelliš į žessa mynd og žį er hęgt aš skoša sżnishorn af bókinni. Žar er m. a. efnisyfirlit, inngangur, upphaf I. žįttar, ljósmyndir og bakhliš kįpu.
 

 

Bókin heitir Vargöld į vķgaslóš - Frįsagnir tengdar Ķslandi ķ seinni heimsstyrjöldinni.

 

Hér eru nokkrir frįsagnažęttir žar sem greint er frį żmsu sem lķtt hefur veriš sagt frį hér į landi.

 

Blogg - 1. mars 2013
Churchill og noršurslóšir

(Uppfęrt: Meš žvķ aš smella hér mį sjį glęrur fyrirlestrarins og handritspunkta viš žęr)

 

Ķ hįdeginu į morgun laugardag, er mér bošinn sį heišur aš halda fyrirlestur hjį Churchill klśbbnum. Žessi klśbbur er óformlegur vettvangur fyrir fólk sem hefur įhuga į aš kynna og ręša söguleg mįlefni tengd Winston Churchill.

 

Klśbburinn er af og til meš hįdegisveršarfundi žar sem fyrirlesarar fjalla um żmis mįlefni tengd žessum merka stjórnmįlamanni sem einnig var hermašur, blašamašur, rithöfundur og listmįlari. Ég hef fariš į nokkra žessara funda og žaš er mjög įnęgjulegt og fręšandi ķ afslöppušu umhverfi.

 

Smelliš hér til aš sjį fésbókarsķšu Churchill klśbbsins.

 

Mitt erindi ber titilinn "Churchill og noršurslóšir". 

 

Noršurslóšir og atburšir žar voru į margan hįtt örlavaldar fyrir stjórnmįlaferil Winstons Churchill. Hann var leišandi ķ stefnumótum og įkvöršunum sem höfšu afgerandi įhrif į gang sögunnar.

 

Žetta į ekki sķst viš um Ķsland. Žaš var til aš mynda Winston Churchill sem fékk bresku rķkisstjórnina og yfirstjórn breska hersins til aš fallast į aš hernema Ķsland.

 

Nokkrum dögum sķšar leiddu atburšir į noršurslóšum til žess aš Churchill varš valinn forsętisrįšherra Bretlands.

 

Winston Churchill vildi gera noršurslóšir aš miklu meiri vķgvelli ķ seinni heimsstyrjöld en raun varš og žótti žó flestum meir en nóg um.

 

Atburšir į noršurslóšum leiddu til žess aš Churchill hitti Stalķn augliti til auglitis ķ Moskvu ķ įgśst 1942 žegar stašan ķ seinni heimsstyrjöld var hvaš tvķsżnust. Aš skilnaši uršu žeir įsįttir um aš hittast aftur innan nokkurra mįnaša ķ Hvalfirši og žį skyldi Roosevelt Bandarķkjaforseti fį aš vera meš. Churchill hafši komiš til Ķslands įri fyrr og greinilega litist vel į landiš.

 

Hér er stutt myndskeiš sem sżnir hann halda ręšu ķ žessari för į flugvellinum ķ Moskvu. Žarna er ekkert hik žó śtlitiš sé dökkt:

 

 

 

Įfram mį telja, žaš er af nógu aš taka žegar fjallaš er um Churchill og noršurslóšir. Margt kemur į óvart žegar sagan er skošuš ķ žessu samhengi.

 

Adolf Hitler hafši sannarlega įstęšu til aš segja nįnustu herforingjum sķna meš skżrum hętti aš noršurslóšir vęru örlagasvęši Evrópu ķ seinni heimsstyrjöld.

 

Žetta voru mikilvęg svęši fyrir 70 įrum - žau eru žaš enn og žżšing žeirra fer vaxandi meš hverjum mįnuši sem lķšur.

 

Frétt vikunnar er aš nęr öruggt megi telja aš geysilegar olķulindir leynist sušaustan til ķ botni Barentshafs. Žetta eru mjög įhugaverš tķšindi žó žau komi kannski ekki endilega mjög į óvart.

 

Lengi hefur veriš tališ aš žarna vęru mikil aušęvi og žegar er vitaš aš žarna eru miklar gaslindir. Į žessum slóšum er hiš svokallaša "grįa svęši" sem Noršmenn og Rśssar nįšu loks samkomulagi um sumariš 2011.

 

Žaš veršur stöšugt augljósara aš įhugaveršir tķmar eru framundan į noršurslóšum. Spennan er aš aukast į fleiri en einn hįtt.

 

Fréttaveitan Barents Observer greinir nś ķ vikunni frį žvķ aš Bandarķkjamenn ętli aš verja 50 milljónum dollara til endurbóta į ratsjįrstöšinni ķ Vardö ķ Finnmörku en hśn vaktar Barentshafiš og Noršvestur Rśssland. Į sama tķma varar Pśtķn Rśsslandsforseti viš žvķ ķ ręšu aš hernašarleg spenna geti aukist į noršurslóšum. Sama dag bżšur varnarmįlarįšherra Noregs NATO upp į aš halda fleiri heręfingar į heimskautasvęšunum.

 

Allt gerist žetta ķ vikunni sem nś er aš renna skeiš sitt į enda.

 

Įšur er vitaš aš mikil uppbygging į sér staš bęši nyrst ķ Noregi og ķ noršvestur Rśsslandi til aš nżta olķu og gas ķ Barentshafi. Norsk stjórnvöld ętla nś aš selja gömlu kafbįtastöšina Olavsvern viš Tromsö til olķuvinnslufyrirękja. Reyndar fyrir slikk, gömul kaldastrķšsmannvirki eru ekki hįtt metin ķ dag og menn žakka fyrir ef hęgt er aš nżta žau ķ eitthvaš gagnlegt sem getur gefiš af sér störf og tekjur.  

 

Borpallar og gasflutningaskip verša stöšugt algengari sjón. Fyrstu skipin eru žegar farin aš sigla meš gas eftir noršausturleišinni svoköllušu, noršur fyrir Rśssland og Sķberķu til hafna ķ Asķu.

 

Viš žetta bętist svo aš Noršmenn sem bśa yfir mikilli reynslu og žekkingu telja nś aš lķkur séu į aš olķa finnist į Jan Mayen svęšinu.

 

Forseti Ķslands bendir réttilega į žaš į alžjóša vettvangi aš Ķsland sé óšum aš nżta sér žau sóknarfęri sem felast ķ auknum umsvifum į noršurslóšum.

 

Žaš er allt į fleygiferš og viš erum og eigum aš vera į vellinum. Nś er skynsamlegt aš iška sķna heimavinnu og kynna sér og ręša söguna. Hśn getur kennt okkur żmislegt.

 

Hįdegisveršarfundur Churchill klśbbsins veršur haldinn į veitingastašnum Nauthól viš Nauthólsvķk og žaš hefst klukkan 12 į hįdegi laugardaginn 2. mars.

 

Meš žvķ aš smella hér mį skrį sig og inni ķ žessu er falinn góšur hįdegisveršur į flottum staš. 

 

Allir eru velkomnir, žaš eru engin skilyrši um aš vera ķ klśbbnum eša neitt - enda er žessi klśbbur ekki meš neina félagaskrį.

 

Winston Churchill kemur meš tundurspilli śr Hvalfirši til Reykjavķkur 16. įgśst 1941. Hér eru öll "vörumerkin" til stašar. Hįttsettur sjólišsforingi sem er fulltrśi flotaveldisins stendur sperrtur. Sjįlfur forsętis- og varnamįlarįšherra Bretlands Winston Spencer Churchill meš vindilinn og V-sigurmerkiš į lofti. Ķbśar Reykjavķkur bķša spenntir į bryggjunni og um borš skipum sem liggja viš hana. Ķ baksżn mį greina turn Reykjavķkurapóteks, Eimskipafélagshśsiš og Hafnarhśsiš. Faržegaskipiš Esja liggur viš hafnarbakkann framan viš žaš. Žetta var sögulegur dagur en žrįtt fyrir aš Churchill yrši mikill örlagavaldur į noršurslóšum žį įtti hann aldrei eftir aš koma noršar į hnöttinn en ķ Hvalfjörš.  

 

 

 

  

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sögugrśsk - sżnishorn.

(smelliš į myndir

til aš sjį greinar):