Forsķša Lķtiš letur Mišstęrš leturs Stórt letur
Senda tölvupóst
Netfang
Magnśs Žór Hafsteinsson
24. nóvember 2012 16:50

Hvers vegna Hvalfjöršur?

Ķ vikunni greindi fréttastofa Stöšvar 2 frį žvķ aš litlu hefši mįtt muna aš Franklin D. Roosevelt forseti Bandarķkjanna, Winston Churchill forsętisrįšherra Bretlands og Jósef Stalķn leištogi Sovétrķkjanna hefšu hist til fyrsta sameiginlega fundar sķns ķ seinni heimsstyrjöld.

 

Hugmyndin var aš sį fundur yrši haldinn ķ Hvalfirši ķ įrsbyrjun 1943. Smelliš į myndina hér undir til aš sjį frétt Stöšvar 2:

 

Edda Andrésdóttir flytur inngang aš frétt Stöšvar 2 um mįliš fimmtudaginn 22. nóvember.
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Illugi Jökulsson skrifaši svo pistil um žetta į Pressunni ķ gęr. Hann mį lesa meš žvķ aš smella į myndina hér undir:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Frįsögnin af fundinum sem nęstum varš er rakin bęši ķ sjónvarpsfréttinni og pistli Illuga, og aš sjįlfsögšu ķ bók minni Nįvķgi į noršurslóšum (bls. 72-75). Bréfaskriftir fóru milli leištoganna um žennan fund sem upphaflega var stefnt į aš halda į Ķslandi žar til Roosevelt Bandarķkjaforseti hafnaši hugmyndinni.

 

Winston Churchill fjallaši um žetta og birti bréfin ķ fjórša bindi strķšsendurminninga sinna (sjį mynd).

 

Churchill segir frį bollaleggingum um Ķslandsfundinn ķ upphafi 27. kafla, bls. 592-596 ķ frumśtgįfunni frį 1951. Smelliš į myndina til aš fį stęrri mynd af žessum sķšum sem eru sżnishorn af viškomandi hluta bókar breska forsętisrįšherrans.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

Af einhverjum įstęšum hefur žetta ekki veriš į almanna vitorši fyrr en nś. Žaš sętir eiginlega hįlfgeršri furšu žvķ sś stašreynd aš menn hafi ķ alvöru haft uppi bollaleggingar um slķkan leištogafund į Ķslandi ķ įrsbyrjun 1943 segir aš mķnu mati heilmikiš um mikilvęgi Ķslands og noršurslóša ķ strķšsrekstrinum ķ Evrópu.  

 

Žetta er žó ašeins eitt af mörgu sem ętti aš žykja forvitnilegt ķ bók minni Nįvķgi į noršurslóšum.

 

Winston Churchill brallaši margt į strķšsįrunum. Mešal annars vildi hann halda leištogafund meš Roosevelt og Stalķnn į Ķslandi og gera innrįs af hafi ķ Noršur-Noregi.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žaš er athygli vert aš velta fyrir sér hvers vegna mönnum datt ķ hug aš halda žennan fund į Ķslandi. Fyrir žvķ voru eflaust margar įstęšur. Mig langar til aš reifa žetta ašeins hér.

 

Skipalestaflutningar meš hergögn frį Hvalfirši til Noršvestur Rśsslands höfšu stašiš yfir allt įriš 1942. Žessir flutningar į hergögnum og vistum frį Bretlandi og Bandarķkjunum til Sovétrķkjanna voru į žessum tķmapunkti ķ raun helsta sönnun žess fyrir umheiminum og Stalķn aš Bandarķkin og Bretland ętlušu aš styšja bolsévikastjórn Sovétrķkjanna gegn fasistaveldunum žar sem Žżskaland var ķ fararbroddi. Hér gegndi ašstašan į Ķslandi lykilhlutverki. Įn Hvalfjaršar og siglingaleišarinnar vestur um og noršur fyrir Ķsland hefšu žessir flutningar um hafsvęši noršurslóša ekki veriš mögulegir žar sem Žjóšverjar voru enn of sterkir. Pólitķskt vęgi Ķshafsskipalestanna var žvķ geysimikiš og fęra mį rök fyrir žvķ aš žęr hafi ķ raun valdiš straumhvörfum ķ styrjöldinni. Aš halda fyrsta leištogafund "hinna žriggja stóru" um borš ķ orrustuskipum sem lęgju viš festar ķ Hvalfirši hefši haft mikla tįknręna žżšingu. Fundurinn hefši undirstrikaš samstöšuna sem kristallašist meš siglingum Ķshafsskipalestanna og hergagnaašstošinni, į mešan menn og ekki sķst Rśssar bišu óžreyjufullir eftir žvķ aš Bretland og Bandarķkin hęfu innrįs ķ Vestur Evrópu sem bśiš var aš marglofa en ekkert bólaši į. Fundur į Ķslandi hefši um leiš undirstrikaš geysimikla hernašarlega žżšingu Ķslands og hlutverk žess ķ samstöšu stórveldanna žriggja. Höfum hér ķ huga aš Bandarķkjamenn höfšu į žessum tķmapunkti fallist į aš taka viš Ķslandi śr höndum Breta, žó aš bįšar žjóšir vęru hér įfram meš višbśnaš og breskir einkum žaš sem sneri aš umsvifum tengdum sjóhernašinum.

 

Winston Churchill hafši komiš til Ķslands ķ įgśst įriš 1941, siglandi į bresku orrustuskipi. Hann var žį aš koma frį leynilegum fundi meš Roosevelt Bandarķkjaforseta viš Nżfundnaland. Žar höfšu žeir mešal annars lagt į rįšin um žaš hvernig Bandarķkin gętu komiš Bretlandi og Sovétrķkjunum til hjįlpar ķ styrjöldinni.

 

Winston Chuchill kemur til Reykjavķkur ķ įgśst 1941 og sżnir hiš fręga V-merki sitt til tįkns um sigur. Į žeim tķma var śtlitiš ķ styrjöldinni žó vęgast sagt dökkt og engan veginn vķst hver fęri meš sigur af hólmi.

Ķ Ķslandsheimsókn sinni fór Churchill ķ Hvalfjörš og til Reykjavķkur. Hann fór lķka upp ķ Mosfellssveit og sį mešal annars heita hveri og hitaveituframkvęmdir. Enginn vafi leikur į aš Churchill varš hrifinn af Ķslandi. Žaš kemur og skżrt ķ ljós aš hann langaši til aš sżna bęši Stalķn og Roosevelt landiš og lķklega kynna fyrir žeim kostum žess, bęši nįttśrufar og hernašarlegt mikilvęgi. Bretar höfšu jś hernumiš Ķsland og sś stašreynd var įkvešinn vitnisburšur um aš žeir létu ekki sitt eftir liggja ķ strķšinu. Hér gafst tękifęri fyrir Churchill aš undirstrika žetta meš leištogafundi žar sem bęši Roosevelt og Stalķn sęu meš eigin augum framkvęmdir į borš viš Reykjavķkurflugvöll og flotastöšina ķ Hvķtanesi ķ Hvalfirši.

 

Leištogafundur į Ķslandi hefši aš sjįlfsögšu ekki fariš framhjį eyrum og augum umheimsins. Ķsland og Hvalfjöršur voru žó į sinn hįtt ķ öruggri fjarlęgš frį höfnum og flugvöllum Žjóšverja ķ Noregi, hér var sęmilegt öryggi žegar njósnarar voru annars vegar, ekki žurfti aš óttast skęruliša og Ķsland var žokkalega mišsvęšis fyrir alla félagana žrjį. Fręšilega séš gįtu allir flogiš til Ķslands eša siglt hingaš frį heimalöndum sķnum. Aušvitaš fylgdu hęttur slķkum feršalögum en leištogarnir įttu allir eftir aš sanna aš žeir voru žrįtt fyrir žaš reišubśnir aš leggja į sig tvķsżnar reisur til aš komast į svona fundi. Naušsyn į žeim yfirskyggši įhęttuna.   

 

Af strķšsendurminningum Churchill kemur fram aš hann hafi aš mestu sammęlst um žennan leištogafund į Ķslandi viš Stalķn ķ įgśst 1942. Žeir félagar höfšu žį įtt sinn fyrsta fund ķ Moskvu. Winston Churchill hafši sjįlfur įtt frumkvęšiš aš žessum fundi.
Churchill og Stalķn saman į góšri stundu. Žeir voru žó ekki alltaf vinir, - žvķ fór fjarri.
Įstęšan var sś aš aukinnar spennu var fariš aš gęta ķ samskiptum Bretlands og Sovétrķkjanna žegar leiš į įriš 1942. Rśssar höfšu oršiš fyrir geysižungum įföllum af hįlfu innrįsarherja fasista, blóšbašiš į Austurvķgstöšvunum var geigvęnlegt og tjóniš mikiš. Stalķn og félagar bišu žess meš óžreyju aš bandamenn žeirra ķ vestri hęfu ašgeršir žar svo létta mętti nįnast óbęrilegum žrżstingi af Rauša hernum. Lķtt bólaši į aš slķkt geršist. Korniš sem fyllti męlinn var svo žegar Bretar klśšrušu skipalestunum PQ17 og QP13 ķ jślķ žį um sumariš meš hörmulegum afleišingum og nišurlęgingu (sjį Daušann ķ Dumbshafi). Višbrögš sovéskra stjórnvalda uršu hörš. Til aš friša Stalķn og sovésku herstjórnina įkvaš Churchill upp į sitt einsdęmi aš fara fljśgandi til Moskvu og hitta Kremlarbóndann augliti til auglits. Žaš gerši hann ķ įgśst 1942. Į žessum fundi lenti žeim félögum nęstum saman vegna skipalestanna frį Hvalfirši žar sem Stalķn įskaši Breta nįnast um hugleysi. Žeir ręddu žó um fleira, svo sem Jśpķterįęltunina svoköllušu. Hśn var gęluverkefni Churchills og gekk śt į aš gera innrįs af hafi ķ noršurhluta Noregs og žannig opna nżjar vķgstöšvar ķ vestri sem yršu žį į noršurslóšum. Ķsland yrši vķsast stökkbretti og bękistöš fyrir slķka innrįs įsamt noršurhluta Bretlandseyja. Stalķn leist vel į žessi innrįsarplön og hvatti Churchill til dįša ķ žessum efnum. Žarna viršist svo hugmyndin um leištogafund į Ķslandi hafa oršiš til, kannski samhliša žessum bollaleggingum eša ķ framhaldi af žvķ. Vķst er aš Stalķn langaši til aš koma til Ķslands žvķ Churchill nefndi ķ bréfi sķnu til Roosevelt aš Stalķn hefši įtt uppįstunguna aš leištogarįšstefnu žar. Ķslandsheimsókn Stalķns hefši gefiš honum og żmsum öšrum af nįnustu samstarfsmönnum hans įgętis fęri į aš sjį žetta land sem hugsanlega yrši stökkpallur fyrir innrįsina ķ Noreg. Žess ber aš geta aš ekkert varš śr innrįsardraumum Churchills og Stalķns ķ Noreg žvķ breskir herforingjar töldu slķkt óšra manna ęši. Hugmyndinni var žó haldiš lifandi allt til strķšloka og notuš til aš kynda undir hręšslu Hitlers viš slķka ašgerš. Žaš įtti eftir aš hafa hörmulegar afleišingar fyrir ķbśa Noršur-Noregs. Greint er frį žvķ öllu ķ bókinni Nįvķgi į noršurslóšum.  

 

Hinir "žrķr stóru" į sķšasta sameiginlega fundi žeirra ķ Jalta ķ Sovétrķkjunum ķ febrśar įriš 1945. Roosevelt var žį oršinn mikill sjśklingur eins og sjį mį į myndinni og hann lést nokkrum vikum sķšar. Heilsa hans var löngum tęp og hann treysti sér ekki til Ķslands aš vetrarlagi og hafnaši žvķ hugmynd um leištogafund hér.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žaš getur oft veriš gaman aš velta fyrir sér hvaš hefši oršiš ef hinir og žessir atburšir hefšu oršiš ķ sögunni. Leištogafundurinn sem ekki varš ķ Hvalfirši ķ įrsbyrjun 1943 er slķkur atburšur. Žaš hefši vissulega veriš gaman ef Ķslendingarhefšu oršiš vitni aš žvķ žegar Churchill fór meš Stalķn og Roosevelt ķ bķltśr um sunnan og vestanvert landiš til aš sżna žeim "žennan litla staš". Churchill langaši til aš verša hér ķ hlutverki leišsögumannsins žvķ hann hafši sem fyrr sagši komiš hingaš til lands.

 

Churchill fór einmitt meš Bandarķkjaforseta ķ slķkan bķltśr žegar hann og Roosevelt hittust ķ Casablanca ķ Noršur Afrķku ķ janśar 1943 žar sem leištogafundurinn var aš lokum haldinn ķ stašinn fyrir į Ķslandi. Stalķn komst žį ekki vegna žess aš hann var önnum kafinn viš aš ganga frį 6. her Žjóšverja ķ orrustunni um Stalķngrad.

 

Casablanca var sjįlfsagt stašur sem var valinn af kostgęfni žvķ žaš aš leištogarįšstefna skyldi haldin žar, undirstrikaši öšrum žręši žį stašreynd aš Bandamenn vęru byrjašir aš žjarma aš Öxulveldunum meš innrįsinni ķ Noršur Afrķku sem hafši veriš gerš ķ nóvember 1942. Casablanca var žvķ ekki sķšur tįkręnn stašur fyrir samheldni Bandamanna en til aš mynda Hvalfjöršur.

 

Į Casablanca-fundinum var gengiš frį mikilvęgum stefnumįlum svo sem drögum aš innrįsinni yfir Mišjaršarhaf frį Noršur Afrķku į Ķtalķuskaga. Ķ Casablanca žvķ einnig lżst yfir aš ekki yrši fallist į neitt nema skilyršislausa uppgjöf Žjóšverja ķ strķšinu. Žaš yrši meš öšrum oršum ekki samiš um neitt. Sagan įtti eftir aš leiša ķ ljós aš žetta žżddi aš barist yrši žar til Žrišja rķki nasista yrši rśstir einar.

 

Casablanca-fundurinn fékk žvķ žann sess ķ sögunni sem Hvalfjaršarfundurinn hefši hlotiš ef sį hefši oršiš aš veruleika.

 

Loftmynd af herskipalęginu viš Hvķtanes ķ Hvalfirši séš śr vestri ķ austur aš botni fjaršarins. Žarna eru fjöllin Žyrill, Hvalfell, Mślafjall og Žyrilsnes. Bandarķsk og bresk herskip eru į lęginu. Einhvern veginn svona hefši žetta litiš śt ef Churchill, Roosevelt og Stalķn (į lįnušu skipi) hefšu haldiš sinn fyrsta leištogafund į žessum staš ķ įrsbyrjun 1943.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sjį einnig pistilinn, Churchill ķ Hvalfirši (smelliš hér).

 


Til baka

Senda į Facebook


SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit bloggs

 

 

  

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sögugrśsk - sżnishorn.

(smelliš į myndir

til aš sjį greinar):