Forsķša Lķtiš letur Mišstęrš leturs Stórt letur
Senda tölvupóst
Netfang
Magnśs Žór Hafsteinsson
3. desember 2012 18:00

Mannįt į hvalveišum

„Skipiš, Guš almįttugur, hvar er skipiš?“

 

Žaš var bjart yfir hvalveišum Bandarķkjamanna įriš 1819. Skipafloti žeirra hafši oršiš fyrir mikum afföllum ķ strķši gegn Bretum įriš 1812 en nś var frišur kominn aš nżju. Bandarķkjamenn gįtu einbeitt sér aš žvķ aš byggja upp rķki sitt. Mikilvęgur žįttur ķ žvķ var lżsiš sem menn fengu meš hvalveišunum. Žessi śtflutningsafurš seldist dżru verši ķ bęjum og borgum Evrópu žar sem žaš lżsti hallir, hśs og stręti. Lżsiš varš lķka mikilvęgt fyrir išnvęšingu Bandarķkjanna žar sem žaš var notaš til aš smyrja vélar. Žetta var fyrir daga jaršolķunnar. Hér veršur sögš sönn saga af hvalveišiskipinu Essex og gęfusnaušri įhöfn žess.  

 

Ķ hvalveišibęnum Nantucket į austurströndinni bjuggu menn sig til veiša. Hefšbundnar veišislóšir voru śti ķ mišju Atlantshafi en žar hafši minnkaš um hval. Fregnir höfšu borist af nżjum bśrhvalaslóšum ķ mišju Kyrrahafi umhverfis mišbaug. Žangaš var óravegur aš sigla – 17 žśsund mķlur sušur fyrir Hornhöfša Sušur-Amerķku og svo noršur ķ įtt aš mišbaug.

 

Hvalfangararnir settu žetta žó ekki endilega fyrir sig. Žeir voru vanir löngum siglingum um framandi og ókunnar slóšir og veišiferšum sem gįtu tekiš rśmlega tvö įr. Hvalveišifloti bęjarins taldi nś 30 skip. Helmingi žeirra var stefnt til hinna nżju miša ķ Kyrrahafi. Bśast mįtti viš aš žau yršu fjarverandi nęstu misseri. Enginn vissi almennilega hvert menn voru aš fara. Kyrrahafiš var ekki mikiš kannaš, žarna voru margar eyjar į vķš og dreif oft byggšar innfęddum sem voru mannętur og villimenn. Hinum gušhręddu hvalveišimönnum hryllti viš tilhugsunina um aš falla ķ hendur žessa fólks en gróšavonin var óttanum yfirsterkari. Lżsisverš var hįtt. Skip lestaš žessari dżrmętu hvalaolķu gat gefiš ofsagróša ķ ašra hönd. Bśrhvalirnir voru sérstaklega eftirsóttir žvķ lżsiš af žeim gaf gott ljós og hentaši til aš mynda afar vel ķ kerti.

 

Essex frį Nantucket leggur śr höfn

 

Alls voru 30 skip gerš śt frį Nantucket žetta įr. Allir vissu aš öll myndu tępast snśa aftur śr veišiferšunum. Žess vegna höfšu flestir sem fjįrfestu ķ hvalveišunum dreift įhęttu sinni meš žvķ aš eiga litla hluti ķ hverju skipi. Fįir vešjušu öllu į einn eša fįa

Mįlverk af hvalskipinu Essex žar sem žaš heldur ķ sinn hinsta hvalveišileišangur.

hesta. Enginn gat vitaš hvaša skip yršu fyrir ógęfu. Žau lķktust mjög hvert öšru žar sem žau lįgu tilbśin til brottfarar. Skip hinna fordęmdu voru eins og hin.

 

Hvalveišiskipiš Essex skar sig hvergi śr – dęmigeršur hvalfangari meš ofur venjulegri įhöfn. Žaš var žriggja mastra, 238 tonn aš stęrš skipaš 22 mönnum. Essex var śtbśiš fyrir tveggja og hįlfs įrs śthald. Flestir ķ įhöfninni voru hvķtir Bandarķkjamenn en žarna voru lķka sex blökkumenn, Englendingur og Portśgali. Skipstjórinn George Pollard var žrķtugur og hafši įšur veriš stżrimašur į skipinu. Owen Chase var 1. stżrimašur, ašeins 23 įra gamall. Hann hafši įšur stżrt einum af hvalveišibįtum Essex sem voru notašir til aš róa į eftir hvölunum og skutla žį. Žessir ungu menn höfšu žegar sannaš dugnaš sinn og įręši viš hvalveišar. Žaš var engin tilviljun aš žeim var nś treyst fyrir skipinu.   

 

Essex lagši śt frį Nantucket 12. įgśst įriš 1819. Žetta yrši ein mesta hryllingsför  ķ įržśsunda langri sögu hvalveišanna en aš sjįlfsögšu voru allir grunlausir um žaš. Fyrstu fimmtįn mįnušir veišiferšarinnar voru ķ raun ósköp venjulegir. Skipiš fór um mišbik Altantshafs, alla leiš til Azoreyja en fįtt sįst til bśrhvela. Pollard skipstjóri įkvaš žį aš žeir skyldu reyna fyrir sér ķ Kyrrahafi. Žeir sigldu skipinu fyrir Horn en lentu ķ svo slęmu vešri aš žaš tók heilar fimm vikur aš brjótast fyrir žennan hęttulega höfša og inn į Kyrrahaf. Žangaš komust žeir ekki fyrr en ķ janśar įriš 1820 en nś gįtu veišarnar loks hafist fyrir alvöru.

 

Veišar į fjarlęgum mišum

 

Kortiš sżnir siglingaleiš Essex žar til slysiš geršist.

 

Mennirnir į Essex stundušu veišar sķnar undan stöndum Chile og Perś um leiš og žeir fikrušu sig noršur į bóginn aš mišbaugi jaršar. Žegar žangaš var komiš stefndu žeir skipi sķnu vestur śt į óravķddir Kyrrahafsins ķ įtt aš hinum nżju śthafsmišum. Į leišinni komu žeir viš į Galapagos-eyjaklasanum rétt sunnan mišbaugs djśpt undan ströndum Noršur-Perś. Žar geršu žeir viš leka į skipi sķnu og tóku vatn og vistir. Veišiferšin hafši žegar žarna kom viš sögu stašiš yfir ķ 14 mįnuši. Žeir voru bśnir aš fanga žó nokkra hvali en betur mįtti ef duga skyldi. Veišarnar höfšu gengiš žokkalega. Vissulega hafši gengiš į żmsu. Žeir höfšu barist viš óvešur, og lagt lķf og limi ķ hęttu viš aš elta hvalina. Žrįtt fyrir žetta hafši ekkert óvenjulegt gerst sem gat vakiš grun hjįtrśarfullrar įhafnarinnar um aš hrošaleg örlög bišu žeirra allra.

           

Hvalveišar voru frįleitt hęttulausar. Oft kom fyrir aš menn brutu bįta sķna žegar žeir uršu fyrir sporšaköstum hvalanna. Hér kljįst menn viš bśrhveli.

Hvalirnir voru eltir uppi į litlum bįtum sem settir voru śt frį skipinu. Menn réru į eftir dżrunum og skutlušu žau. Žį upphófst oft mikil helreiš žar sem hvalirnir syntu įfram trylltir af hręšslu og sįrsauka žar til žeir örmögnušust. Žį var lagst upp aš žeim og skoriš į slagęšina viš blįstursopiš svo žeim blęddi śt. Hręin voru dregin aš skipinu. Žar voru žeir flensašir og spikinu flett utan af skrokkunum. Žaš var tekiš um borš, hakkaš nišur og brętt ķ stórum potti sem stóš į žilfarinu. Hausinn var sķšan skorinn af bśrhvalnum og opnašur. Ķ honum var mikiš af mjög veršmętu lżsi sem hęgt var aš ausa upp śr honum. Žegar bśiš var aš nį lżsinu śr hausnum og spikiš komiš um borš var bęši haus og skrokk fleygt ķ hafiš.

 

Menn voru bara į höttunum eftir lżsinu, olķu žessara tķma. Žaš var ekki fyrr en įratugum sķšar aš menn fundu jaršolķu og tóku aš nżta hana. Žį fór aš fjara undan hvalveišunum en žaš er önnur saga sem veršur ekki rakin hér.

 

Örlagarķkur dagur

 

Aš morgni 20. nóvember 1820 sįu žeir til bśrhvalahóps. Žremur bįtum var strax slakaš į hafiš og eltingaleikurinn hófst. Mennirnir réru eins og žeir gįtu į litlum bįtskeljunum ķ įttina aš dżrinu.  Pollard skipstjóri stjórnaši einum, annar bįturinn var undir stórn Owen Chase fyrsta stżrimanns og Matthew Joy annar stżrimašur var fyrir žrišja bįtnum. Chase lét bįt sinn fara inn į mitt svęšiš žar sem hvalirnir voru og žar beiš hann eftir aš einn žeirra kęmi śr kafi. Um leiš og žaš geršist žį kastaši hann skutlinum og hęfši. Hvalurinn velti sér um ķ sjónum og sló sporšinum ķ bįtinn og braut į hann gat. Žetta var algengt. Owen Chase skipaši mönnum sķnum aš troša tuskum ķ gatiš og ausa į mešan žeir réru aftur til skipsins og tóku bįtinn um borš til aš gera viš hann. Į mešan settu hinir félagar žeirra ķ hvali. Žetta var allt meš ešlilegum hętti.

 

Chase stóš nišursokkinn yfir bįtnum į žilfari Essex žegar honum varš litiš yfir hafflötinn. Žar sį hann skyndilega stóran bśrhval framan viš skipiš. Žetta var um 25 metra langur tarfur, meš allra stęrstu hvölum sem žeir höfšu séš. Įttatķu tonna ferlķki. Haus hvalsins žakinn örum eftir višureignir viš smokkfiska ķ hafdjśpunum sneri aš skipinu. Žeir tóku eftir žvķ aš dżriš hegšaši sér einkennilega. Žaš var ekki į flótta žó aš styggš vęri komin aš öšrum hvölum ķ kring heldur lį žetta bśrhveli nęstum kyrrt eins og žaš vęri aš skoša skipiš. Hvalurinn blés nokkrum sinnum en kafaši sķšan skyndilega. Nokkrum mķnśtum sķšar kom hann upp aftur nęr skipinu en įšur. Ekkert benti til žess aš nein ógn stafaši af honum en skyndilega sló hann sporšinum upp og nišur į hafflötinn. Stór sporšblaškan żtti žessum stóra skrokk sem ķ raun var lķtiš nema hausinn skyndilega įfram ķ įtt aš skipinu og hann synti stöšugt hrašar. Mennirnir nįšu ašeins aš hrópa nokkur višvörunarorš įšur en hvalurinn synti beint framan į Essex rétt aftan viš stefniš bakboršsmegin. Skipiš kastašist til og nötraši eins og žaš hefši tekiš nišri. Menn féllu viš og bśnašur hentist śr skoršum į žilfarinu. Žeir trśšu ekki sķnum eigin augum. Hvalurinn var aš rįšast į skip žeirra!

 

Tafliš hafši skyndilega snśist viš. Žeir voru brįšin, ekki hvalurinn. Žetta hafši aldrei gerst įšur. Hvalveišiskip höfšu siglt į hvali og sokkiš eftir slķkan įrekstur, en žaš voru engin dęmi žess aš hvalur hefši rįšist į skip og reynt aš sökkva žvķ. Hvalurinn kafaši undir skipiš og žeir fundu hvernig hann sló sporšinum upp ķ botn žess. Hann kom aftur śr kafi rétt viš sjórnboršshlišina og flaut aftur meš skipinu eins og hann hefši dasast viš höggiš. Owen Chase stżrimašur sį aš hann gęti hęglega skutlaš hann frį skipinu. Žessi bśrhvalur var svo stór aš hann gęfi lżsi į viš tvo til žrjį af mešalstęrš. Hann hikaši žó žvķ hvalurinn lį nś nįlęgt stżri skipsins. Ef hann skutlaši hann žį myndi dżriš kannski brjótast um og žaš gęti slegiš sporšinum ķ stżri skipsins og brotiš žaš. Chase stżrimašur žorši ekki aš taka įhęttuna en hefši betur gert žaš.   

         

Teikning listamanns af žvķ žegar hvalurinn hęfši stefni Essex og braut gat į skipiš svo žaš sökk.
Hvalurinn var vissulega dasašur eftir höggiš en bśrhvalurinn meš sinn grķšarstóra haus žolir žó żmislegt. Höfuš žeirra er nęstum eins og mśrbrjótur. Hvalurinn virtist nś aš ranka viš sér aftur. Hann sló meš sporšinum, hausinn lyftist upp og hann glefaši śt ķ loftiš eins og hann vęri öskureišur. Hann synti nś fram fyrir skipiš žangaši til hann var kominn nokkur hundruš metra fram fyrir žaš. Žar sneri hann skyndilega viš og hóf nżja atrennu aš skipinu. Mennirnir um borš sįu nś hvernig hvalurinn hentist įfram meš bošaföllum meš hausinn hįlfan upp śr sjónum ķ sprettsundi į um sex mķlna hraša. Aftur hęfši hvalurinn rétt aftan viš stefni žess bakboršsmegin og ķ žetta sinn heyršust miklir brestir um leiš og skipiš żttist hreinlega aftur į bak undan žunga og afli skepnunnar. Mašur kom hlaupandi upp į žilfar hrópandi aš sjór fossaši inn ķ skipiš. Hvalurinn hafši brotiš byršing Essex sem nś var aš sökkva. Hvalurinn synti aftur undir koparklęddan byršing seglskipsins, kafaši og sįst aldrei meir.

 

Skipreika į ókunnu reginhafi

 

Įtta menn höfšu veriš um borš ķ Essex žegar žessi ósköp dundu yfir.  Žeir skynjušu aš skipiš var aš sökkva meš stefniš į undan og drifu sig um borš ķ hvalbįtinn sem žeir höfšu veriš aš gera viš. Innan fįrra mķnśtna sįtu žeir ķ honum og horfšu į hvernig segskipiš, - heimili žeirra, vinnustašur og eina öryggi, - seig stöšugt nešar ķ hafiš. Žaš lagšist nęr į hlišina meš stefniš ķ kafi. Rį og reiši snertu hafflötinn. Stórkostleg ógęfa hafši duniš yfir žį. Félagar žeirra höfšu oršiš žess varir hvaš var aš gerast og komu į vettvang į sķnum hvalbįtum. Žaš žyrmdi yfir mennina. Žeir voru staddir ķ litlum bįtskeljum śti į reginhafi, 2.400 mķlur frį meginlandi Sušur-Amerķku ķ austri. Žarna var nęstum engin skipaumferš nema ef vera skyldi aš annaš hvalveišiskip ętti leiš um. Į žessum slóšum viš mišbaug var logn langtķmum saman, hafstraumar lįgu stöšugt frį austri til vesturs. Ef vindur blés žį voru rķkjandi vindįttir til vesturs į žessum breiddargrįšum. Af žessum sökum var vonlaust fyrir žį aš reyna aš komast į žessum bįtskeljum til austurs eša sušausturs.

 

Essex sökk ekki en maraši ķ kafi. Mönnunum gafst žvķ góšur tķmi til aš fara aftur um borš og finna kortabękur, sextanta, įttavita, byssur, verkfęri og matvęli. Auk žess tóku žeir segldśk og bönd og śtbjuggu seglabśnaš į litlu bįtana, og hękkušu boršstokka žeirra. Žeir dvöldu viš flakiš ķ žrjį sólarhringa įšur en žeir lögšu af staš meš žungum huga. Žaš var ekkert vit ķ žvķ aš dvelja viš flakiš sem gęti sokkiš į hverri stundu. Lķfsvon žeirra fólst ķ žvķ aš nį landi einhvers stašar žar sem vingjarnlegt fólk vęri aš finna ef žeir sigldu žį ekki fram į önnur hvalveišiskip įšur.

 

Žeim sżndist fyrst aš vęnlegast yrši aš reyna aš halda ķ sušvestur. Žar var eyjaklasi ķ 1.500 mķlna fjarlęgš sem hét Marquesas. Žeir hęttu žó viš aš fara žangaš af ótta viš aš mannętur byggju į žessum eyjum.  Ķ stašinn įkvįšu žeir aš reyna aš sigla bįtunum beint til sušurs um 2.000 sjómķlna leiš žar til žeir kęmu į 25. grįšu sušlęgrar breiddar. Žar vęru stašvindar sem blésu frį vestri til austurs og žeir gętu nżst žeim til aš komast aš ströndum Chile sem vęri žį 2.200 mķlur ķ austur. Af ótta viš mannętur, sem voru žaš hryllilegasta sem žeir gįtu hugsaš sér, kusu žeir žvķ aš sigla 4.200 mķlur yfir opiš śthaf fullt af hįkörlum žar sem hitabeltisstormar voru algengir. Fjarlęgšin til Marquesas-eyja var į hinn bóginn ekki nema um 1.500 mķlur.

 

Nś tók viš sś atburšarįs sem er žekkt frį svo ótal öšrum dęmum um skipreika menn sem komust ķ björgunarbįta fyrir daga nśtķma björgunartękni. Žeir bundu bįtana saman og žvęldust dögum saman um hafiš og žaš varš stöšugt minna um mat og drykkjarvatn. Žaš var hįsumar į sušurhveli jaršar og brennandi sólin var mjög heit. Feršin sušur gekk mjög hęgt. Eftir 16 daga siglingu höfšu žeir ašeins lagt um 600 mķlur aš baki. Žaš voru ekki nema um 40 mķlur į sólarhring. Žaš tók heilan mįnuš aš komast sušur į 25. breiddargrįšu. Žį var svo lķtiš af vistum eftir aš žeir įttu enga möguleika aš nį til stranda Chile įšur en žeir dęju śr hungri og žorsta. Žennan sama dag, 20. desember, sįu žeir skyndilega land. Žeir höfšu rekist į óžekkta og óbyggša eyšieyju sem ekki var til į kortum. Žessi eyja heitir ķ dag Henderson-eyja og er ķ raun 3.200 mķlur frį ströndum Chile. Mennirnir vissu ekki aš austanvindurinn hafši ķ raun hrakiš žį til vesturs į mešan žeir sigldu sušur į bóginn og žeir žannig fjarlęgst strendur Chile. Žeir vissu reyndar heldur ekki aš frį Henderson-eyju voru ašeins 120 til Pitcairn-eyju en hśn var byggš hvķtum mönnum. Žaš voru hinir fręgu uppreisnamenn frį breska herskipinu Bounty sem höfšu siglt skipi sķnu žangaš fyrir tępum 30 įrum eftir aš hafa tekiš völdin af skipstjóranum og skiliš hann eftir ķ į Kyrrahafi įsamt fleiri mönnum ķ opnum bįti. Er af žvķ mikil og önnur saga sem ekki veršur sögš hér.

 

Hrakningar ķ leit aš Kyrrahafseyjum

 

Mennirnir fóru ķ land į žessari eyju og voru svo mįttfarnir aš žeir skrišu um. Žeir fundu ber og fuglar žarna voru svo spakir aš žeir hreyfšu sig ekki žó mašur nįlgašist žį. Hinir skipreika menn gįtu žvķ aflaš matar og žeir fundu litla uppsprettu vatns. Flestum žeirra žótti hins vegar augljóst aš žessi eyšieyja gęti ekki oršiš framtķšarbśstašur 20 manna. Žeir yršu aš halda įfram siglingu sinni. Eftir sjö daga dvöl į Henderson-eyju héldu žeir įfram. Žrķr menn uršu hins vegar eftir. Žeir töldu sér betur borgiš ef žeir dveldu į eyjunni ķ von um aš skip ętti leiš hjį. Žaš reyndist rétt įkvöršun žvķ žeim var loks bjargaš um borš ķ ašvķfandi skip mörgum mįnušum sķšar nęr dauša en lķfi.

           

Pollard skipstjóri og Chase skipstjóri höfšu notaš dagana į Henderson-eyju til aš hugsa mįlin. Žeir sammęltust um aš rétt vęri aš reyna ekki aš sigla rakleišis til Chile heldur skyldu žeir reyna aš nį til Pįskaeyjar. Hśn var žekkt og merkt inn į kortin og var um žaš bil žśsund mķlur ķ noršaustur. Žar bjuggu vinalegir Pólynesar sem lögšu ekki fyrir sig žann leiša siš aš éta skipbrotsmenn. Žaš var skįrra aš reyna aš nį žangaš en halda śt um 3.000 mķlna siglingu til Chile. Ef žeir fyndu hins vegar ekki Pįskaeyju yršu žeir ķ vondum mįlum žvķ hśn er um 2.000 mķlur vestur af ströndum Noršur-Chile.  Žeir voru komnir žaš sunnarlega aš žeim įtti aš takast aš krękja fyrir vestlęgu stašvindana og žannig nį landi į Pįskaey. Óheppnin var hins vegar meš žeim. Nokkrum dögum eftir aš žeir lögšu af staš skall į austan óvešur sem hrakti žį langt vestur į bóginn, frį bęši Pįskaeyju og ströndum Chile. Žegar žvķ slotaši var ljóst aš žeir ęttu enga möguleika lengur į aš nį til eyjarinnar. Nś var eina vonin aš reyna aš nį til Juan Fernandez-eyja sem eru um 700 kķlómetrum frį Chile-ströndu.

 

Hungriš tók aftur aš sverfa aš. Annar stżrimašur gaf upp öndina og lķki hans var varpaš ķ hafiš. Aftur lentu žeir ķ óvešri 12. janśar 1821 og nś varš bįtur Owen Chase višskila viš hina tvo. Eftir rśmlega tveggja vikna volk žann 14. janśar, reikašist Chase til aš žeir hefšu ašeins lagt aš baki um 900 mķlur austur į bóginn frį Hernandez eyju. Mišaš viš žetta tęki žaš fimm vikur aš nį til Juan Fernandez. Enn voru matar- og vatnsskammtar minnkašir. Annar mašur dó 20. janśar og lķk hans var fališ hafinu. Sex menn höfšu veriš ķ bįt Chase. Nś voru fjórir eftir į lķfi.

 

Hiš óhugsandi veršur valkostur

           

Fjórši mašurinn ķ bįt Owen Chase gaf upp öndina 7. febrśar.  Žį voru lišnar rśmar 10 vikur sķšan hvalurinn sökkti Essex og um 40 sólarhringar sķšan žeir fóru frį Hernandez-eyju. Allur matur
Owen Chase stżrimašur hvalveišiskipsins Essex į efri dögum sķnum. Hann hélt hvalveišum įfram eftir björgunina en skuggar žess sem hann upplifši fylgdu honum alla tķš. Hann lżsti atburšum ķ bók sem hann skrifaši. Į endanum missti Chase vitiš og lauk hann ęvi sinni į gešveikrahęli.
var į žrotum. Žeir létu lķkiš liggja yfir nótt en daginn eftir žegar mennirnir ętlušu aš kasta žvķ fyrir borš stöšvaši Chase stżrimašur žį.  Hann sagšist hafa tekiš įkvöršun um nóttina. Žetta lķk vęri eini maturinn sem žeir hefšu um borš. Enginn andmęlti honum. Žeir skįru śtlimina af lķkinu og tóku śr žvķ hjartaš. Sumt kjötiš įtu žeir hrįtt, en steiktu annaš į steinhellu sem žeir höfšu tekiš meš sér til slķkra nota. Annaš var skoriš nišur ķ žunna strimla sem voru hengdir upp og lįtnir žorna eins og haršfiskur ķ sólinni. Žeir voru sjįlfir oršnir mannęturnar sem žeir höfšu óttast svo mjög.

 

Įstandiš var ekki betra um borš ķ hinum bįtunum sem héldu enn saman eftir storminn. Allur matur hafši klįrast um borš ķ öšrum žeirra 14. janśar. Pollard skipstjóri sem stżrši hinum bįtnum lét taka af vistum sķns bįts og gefa félögunum į hinum bįtnum sem var oršinn matarlaus. Žar var žó af mjög litlu aš taka. Nokkrum sólarhringum sķšar voru bįšir bįtarnir matarlausir og eftir tvo sólarhringa meš slķku įstandi dó einn mašur. Lķk hans var hlutaš sundur og étiš af félögum hans. Milli 25. og 28. janśar dóu žrķr menn til višbótar. Lķkamar žeirra voru einnig brytjašir nišur og skipt milli bįtanna. Sama dag brast į stormur. Pollard skipstjóri og félagar tżndu hinum bįtnum sem hvarf meš žremur mönnum um borš og sįst aldrei meir. Nś var Pollard einn eftir į sķnum bįt meš žremur mönnum.

 

Žann 6. febrśar var allt mannakjöt bśiš. Allir hugsušu žaš sama en enginn žorši aš nefna žaš žar til tveir yngstu mennirnir lögšu žaš til. Žeir skyldu draga miša um žaš hverjum af žeim fjórum yrši slįtraš til matar svo hinir męttu lifa. Žaš yrši lķka dregiš um hver skyldi sjį um aftökuna. Fyrst vildi Pollard skipstjóri ekki heyra į žetta minnst en aš lokum féllst hann į žetta. Hann var einn į móti hinum žremur sem voru sammįla um aš gera žetta og žeir voru allir aš deyja śr hungri. Žeir drógu miša śr hatti. Yngsti mašurinn Owen Coffin, sem hafši veriš léttadrengur um borš ķ Essex og var nįfręndi Pollard skipstjóra, dró mišann sem sagši aš honum skyldi slįtraš. Hann var ašeins 18 įra. Félagi hans į svipušum aldri sem hafši fyrst hreyft žessari hugmynd dró hinn mišann sem śthlutaši honum hlutverki slįtrarans.

           

Pollard skipstjóri fylltist örvęntingu žegar hann sį hvers konar harmleikur var nś ķ uppsiglingu. Tveir yngstu mennirnir ķ björgunarbįtunum, bįšir vart komnir af unglingsaldri voru nś allt ķ einu komnir ķ ašstöšu sem enginn hefši getaš ķmyndaš sér. Hann hrópaši aš ef Coofin vildi žį skyldi hann sjįlfur taka viš hlutskipti hans og verša slįtraš hinum til matar. Owen Coffin vildi ekki heyra į žaš minnst. „Ég sętti mig viš žetta alveg eins og žiš hefšuš oršiš aš gera“, sagši hann. Coffin baš Pollard fyrir skilaboš til móšur sinnar ef žeir hinir kęmust lķfs af og aftur heim til Nantucket. Sķšan baš hann um žögn ķ nokkur augnablik įšur en hann lagši höfuš sitt į boršstokk björgunarbįtsins. Félagi hans tók upp skammbyssu og skaut hann ķ höfušiš. Sķšan var lķkiš brytjaš nišur og matreitt. Pollard lżsti žessu mörgum įrum sķšar. „Viš vorum fljótir aš ganga frį honum og skildum ekkert eftir“.           

 

Žetta bjargaši žó ekki lķfi eins žeirra. Hann gaf upp öndina fimm dögum sķšar. Žar meš voru ašeins tveir menn į lķfi um borš ķ bįti Pollard skipstjóra.

 

Loksins björgun

 

Žann 18. febrśar var bįtur Owen Chase stżrimanns enn um 300 mķlur frį strönd Chile. Žeir vissu žaš ekki, en žeir voru ķ raun skammt undan Juan Fernandez-eyjum. Žrķr menn voru enn į lķfi en voru bśnir aš vera matarlausir ķ nokkra daga. Žeir voru bśnir aš borša allt af félaga sķnum sem hafši lįtist 7. febrśar. Skyndilega kom einn žeirra auga į segl. Žaš sįst til žeirra frį skipinu og žeim var bjargaš um borš. Žeir voru bśnir aš vera skipreika ķ 83 daga og höfšu siglt 4.500 mķlur į lķtilli bįtskektu um opiš śthaf.

 

Aš sjįlfsögšu vissu žeir ekkert um bįt Pollard skipstjóra. Hann var um 300 mķlum sunnar og enn lišu fimm sólarhringar žar til bandarķskt hvalveišiskip sigdli fram į hann um 100 mķlur frį strönd Chile. Skipiš lagšist upp aš björgunarbįtnum og viš įhöfninni blasti sjón sem žeir gleymdu aldrei. Fyrst sįu žeir hvar mannabein meš kjöttęgjum lįgu į vķš og dreif um bįtinn. Sķšan tóku žeir eftir tveimur žśstum, annari ķ stafni og hinni ķ skut. Žetta voru grindhorašar mannverur, skinn žeirra žakin sįrum eftir sólbruna og seltu, og skegg žeirra ötuš storknušu blóši sem žeir skildu sķšar aš var śr mönnum. Žeir sįtu ķ hnipri og voru aš reyna aš sjśga merginn śr beinunum og litu vart upp. Mennirnir voru augljóslega viti sķnu fjęr og žeir neitušu aš sleppa beinunum og sżndu lķtil merki žess aš žeir vęru fegnir aš bjargast. Žaš tók nokkurn tķma žar til žeir jöfnušu sig eftir aš hafa fengiš vatn og mat og žį slepptu žeir loks beinunum og sögšu sögu sķna.

 

Žaš var frįsögnin um hvalinn sem hafši rįšist į skip žeirra og sökkt žvķ, skżrslan um žessa miklu hrakninga – og sannleikurinn um žaš hvernig menn lögšust į lķk žeirra sem létust og įtu žau, og léttadrenginn sem var slįtraš svo hinir męttu lifa.    

 

Žessi grein mķn birtist ķ sjómannadagsblaši Fiskifrétta 2012. Ķ nęstu fęrslu ętla ég svo aš fjalla ašeins um žįtt žessarar raunverulegu harmsögu af hvalveišiskipinu Essex ķ bókmenntaarfi Bandarķkjanna.

 

Heimildir:

 

Erick Jay Dolin. The History of Whaling in America. W. W. Norton & Company, 2007.

 

Nathaniel Philbrick. In the Heart of the Sea. The Epic True Story that Inspired Moby Dick. Harper Collins, 2000. 

 

Owen Chase. The Wreck of the Whaleship Essex. A First-hand Account of One of History‘s Most Extraordinary Maritime Disasters by Owen Chase, First Mate. Review, 2000.



 

 


Til baka

Senda į Facebook


SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit bloggs

 

 

  

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sögugrśsk - sżnishorn.

(smelliš į myndir

til aš sjį greinar):