Forsķša Lķtiš letur Mišstęrš leturs Stórt letur
Senda tölvupóst
Netfang
Magnśs Žór Hafsteinsson

 

 

1. Forsķšan. Erindiš var haldiš į veitingastašnum Nauthól ķ Nauthólsvķk. Fundurinn var mjög vel sóttur. Tęplega 100 manns og fullur salur. Smelliš hér til aš sjį sķšu Churchill-klśbbsins į Facebook.
2. Bękur mķnar um sögu noršurslóšastrķšsins 1939-1945 sem er sögš śt frį sjóhernašinum og siglingum Ķshafsskipalestanna. Žęr komu śt įriš 2011 og 2012.
3. Stutt yfirlit um žaš sem fjallaš er um.
4. Winston Leonard Spencer Churchill var aristókrat – ašalsmašur kominn af stjórnmįlamönnum. Hann var menntašur hermašur. Herskólinn var eina formlega menntunin sem hann hlaut aš loknum drengjaskólanum sem hann var sendur til sem sonur foreldra sem höfšu svo sannarlega tilheyrt efstu stéttum bresks samfélags. Churchill var engin nįmshestur, žvķ fór fjarri. Hann var reyndar góšur ķ žeim fögum sem hann hafši įhuga į svo sem ķ sögu og bókmenntum. En hann var ekki sleipur ķ raungreinum til aš mynda og hann komst ekki inn ķ Sandhurst herskólann fyrr en eftir aš hafa žreytt próf žrisvar sinnum til aš nį lįgmarks einkunum til aš nį žar inn. Žrįtt fyrir žaš hafši hann brennandi įhuga allt frį barnęsku į öllu žvķ sem viškom hermennsku. Hann hafši lķka įhuga į stjórmįlum og fašir hans var honum greinileg fyrirmynd. Randolph Churchill sem žótti mjög efnilegur stjórnmįlamašur dó reyndar ungur, varš aš segja af sér žingmennsku žegar hann varš gešveikur vegna žess aš hann var meš sįrasótt – syfilis. Žegar ęvi sonar hans er skošuš žį lęšist óneitanlega aš manni sį grunur aš sonurinn Winston hafi ķ raun öšrum žręši litiš į žaš sem köllun sķna aš fullkomna eša fullskapa žaš lķf sem Randolph varš neitaš um meš svo nišurlęgjandi hętti, ekki sķst žegar fręgš og frami var annars vegar. En aušvitaš voru žaš fleiri žęttir sem voru drifkraftur ķ störfum og ferli Winstons Churchills. Ég ętla svo sem ekki aš fara mikiš ķ žaš hér, ég bendi į mjög góšar ęvisögur Churchill sem hafa komiš śt į enskri tungu. Mašurinn var margbrotinn persónuleiki og į margan hįtt mjög heillandi žó hann vęri aš sjįlfsögšu ekki gallalaus - en žaš er nś enginn. 

Žaš sem mig langar til aš benda į hér ķ upphafi erindis mķns er fyrst og fremst žetta. Churchill var upphaflega hermašur. Hann var ķhaldsmašur ķ hjarta sķnu og hann var heimsvaldasinni ķ žeim skilningi aš hann vildi veg breska heimsveldisins sem mestan og hann vildi verja žetta heimsveldi. Žaš žurfti ķ raun ekki aš koma į óvart, mašurinn var jś fęddur į hįtindi valdatķma Viktorķu drottningar žegar breska heimsveldiš reis hvaš hęst. Churchill sį fljótt möguleikana į aš nota hermennskuna som stökkpall til fręgšar og frama og hann skynjaši aš leišin til žess lį ķ gegnum fjölmišlana en į žeim tķma voru žaš dagblöšin. Žvķ geršist hann fréttaritari samhliša hermennskunni sem var ķ raun fįheyrt og eiginlega bannaš aš hermenn gegndu slķkum aukastörfum. Lķklega hafa sambönd Churchill mešal ęšstu manna Bretaveldis gert žaš aš verkum aš hann komst upp meš žetta en kannski sįu menn lķka aš žaš vęri ekki slęmt aš leyfa honum aš senda fréttir af afrekum heraflans heim til Englands. Churchill var ekki af aušugu fólki kominn og hann žurfti tekjurnar sem fréttaritarstörfin gįfu honum og į žessum įrum borgušu dagblöšin mjög vel fyrir fréttaskeyti af vķgvöllunum. Churchill įtti alltaf eftir aš hafa nęmt auga fyrir įróšursgildi atburša og hvernig mįtti nota fjölmišla ķ žvķ skyni aš draga upp hagstęšar myndir af žeim og koma réttum bošum śt til almennings ķ gegnum fréttir. Hann myndi sķšar passa upp į žetta žegar kom aš atburšum ķ seinni heimsstyrjöld.
5. Afskipti Churchills af stjórnmįlum hófust žegar hann bauš sig fram til žingsetu įriš 1899, žį žegar bśinn aš skapa sér įkvešiš nafn sem rithöfundur og blašamašur samhliša hermennskunni. Fyrsta atlagan aš žvķ aš nį žingsęti mistókst og žį fór hann sem fréttaritari til Sušur Afrķku aš fylgjast meš Bśastrķšinu svokallaša. Žar lenti hann ķ ęvintżrum, Bśar tóku hann höndum en Churchill strauk śr varšhaldinu og komst undan og var fagnaš sem hetju žegar hann nįši aftur til sinna eigin landsmanna. Hann skrifaši aš sjįlfsögšu um žessi ęvintżri sķn, fór aftur ķ framboš aldamótaįriš 1900 og nįši kjöri.
6. Stjarna Churchills reis hratt ķ pólitķkinni. Žegar įriš 1911 var hann geršur aš flotamįlarįšherra sem var aušvitaš mjög mikilvęg staša ķ Bretaveldi sem byggši jś vald sitt og įhrif aš miklu leyti į sjóhernum – flotanum. Veldi Breta var vķšfemt, žeir voru mjög hįšir sjóflutningum til aš halda sambandi viš nżlendur sķnar, sjįlft Bretland var aš sjįlfsögšu eyland og aš mörgu leyti mjög hįš ašföngum sem kęmu žį sjóleišina. Fram til žessa hafši Churchill ekki haft nein afskipti af sjónum, hann var menntašur landhermašur og hafši reynslu sķna śr riddarališi – sem hestahermašur. Ķ stöšu sinni sem flotamįlarįšherra lęrši Churchill hins vegar įn efa hve mikilvęgur flotinn var fyrir Bretland einmitt meš tilliti til žess aš verja farleišir į hafinu og tryggja hagsmuni breska heimsveldisins. Hann var reišubśinn aš hugsa nżtt og tók til aš mynda fullan žįtt ķ aš endurnżja breska flotann ķ ašdraganda fyrri heimsstyrjaldar. Žar heyrši til helstu nżjunga aš smķšuš voru stór og žung orrustuskip, miklir vķgdrekar sem voru ekki knśnir kolakyntum gufuvélum heldur meš olķu. Žaš kallaši aftur į aš Bretar uršu aš tryggja sér ašgengi aš olķulindum sem voru žį helstar viš Persaflóa. Allt žetta starf sem flotamįlarįšherra var eflaust mikil lexķa fyrir Churchill um leiš og hann öšlašist fjölmörg persónuleg tengsl inn ķ rašir flotans sem vafalķtiš įtti eftir aš koma sér vel sķšar meir og ekki sķst į įrum seinni heimsstyrjaldar – mešal annars žegar kom aš noršurslóšum. Churchill žekkti flotann og flotinn žekkti Churchill.
7. Winston Churchill var flotamįlarįšherra fyrstu misseri fyrri heimsstyrjaldar en hrökklašist śr embętti įriš 1915. Breska heimsveldiš hafši bešiš mikiš afhroš ķ samręmdum ašgeršum flota og landhersveitia viš Gallipoli viš Svartahaf. Churchill hafši veriš einn af helstu hvatamönnum žessarar herfarar og žegar hśn mistókst var įbyrgšinni varpaš į hann sem rįšherra flotamįla. Hann tók hatt sinn og staf og yfirgaf stjórnina og gekk ķ breska herinn. Hann vildi nį sér ķ uppreist ęru į vķgvellinum eftir aš hafa veriš nišurlęgšur sem flotamįlarįšherra. Churchill varš foringi į Vesturvķgstöšvunum, ķ fremstu vķglķnu, og žar varš hann vitni aš hinni miklu slįtrun sem įtti sér staš ķ skotgrafahernašinum. Enn og aftur hlżtur žetta aš hafa veriš honum mikil og dżrmęt lexķa sem hafši įhrif į žankagang hans ķ seinni heimsstyrjöld.
8. Hann sneri aftur sem žingmašur eftir nokkurra mįnaša heržjónustu į vķgstöšvunum – hafši ķ raun haldiš žingsęti sķnu į mešan hann var ķ strķšinu. Til žessa hafši Churchill fyrst og fremst beint sjónum sķnum aš įtakasvęšum Breta ķ Afrķku, į Indlandi og svo aš sjįlfsögšu um mišbik Evrópu žar sem heimsstyrjöldin geisaši. Ķ lok hennar braust hins vegar śt pólitķskur órói ķ Rśsslandi og vķšar žar sem bolsévikar eša kommśnistar vildu gera byltingu og kollarpa gömlum valdakerfum. Ķhaldsmašurinn (frjįlslyndur) Winston Churchill sem varš rįšherra birgšamįla 1917 og sķšan rįšherra her- og flugmįla 1919 žegar strķšinu var nżlokiš var einn žeirra sem męltist mjög til žess aš bylting bolsévika ķ Rśsslandi yrši kęfš strax ķ fęšingu – ef ekki vildi betur en meš žvķ aš Breta sendu herliš til Rśsslands sem myndi žį berjast viš hliš hinna svo köllušu hvķtliša gegn raušlišunum. Žetta er ķ raun strķš sem er gleymt ķ dag. 

Sem hermįlarįšherra beitti Churchill sér mjög fyrir žessum afskiptum. Hann leit į bolsévismann sem stórhęttulega hugmyndafręši og sagši eitthvaš į žį leiš aš žaš yrši aš „...kęfa žetta bolsévikarķki strax ķ fęšingu“. Bretar sendu herliš til Rśsslands ekki sķst fyrir tilstilli Churchills. Žar komu noršurslóšir fyrst beint viš sögu į ferli Churchills žvķ breska lišiš gekk mešal annars į land ķ höfnunum ķ Mśrmansk į Kólaskaga og Arkhangelsk viš Hvķtahaf. Žetta voru einu hafnir Rśssa sem lįgu beint aš noršur Atlantshafi og höfšu jįrnbrautir sem tengdu žęr viš syšri hluta Rśsslands. Žangaš var send heil flotadeild herskipa og žśsundir hermanna. Ķ raun var žetta fjölžjóšlegur her, Bandarķkin, Kanada og Įstralķa sendu einnig herliš. Žessi herför gekk žó illa enda var blendinn stušningur viš žessar ašgeršir heimafyrir til aš mynda ķ Bretlandi. Menn voru oršnir strķšsžreyttir og žaš var erfitt aš halda śti hernaši į jafn fjarlęgum slóšum. Vinstri menn ķ Bretlandi voru mjög į móti žessari ķhlutun ķ rśssnesku byltinguna. Raušlišar voru einnig sigursęlir. Segja mį aš žetta hafi fjaraš śt įriš 1920, bandamennirnir Bretar, Bandarķkjamenn og fleiri köllušu herliš sitt til baka viš mikla nišurlęgingu žvķ bolsévikar höfšu fullan sigur, stofnušu sķn Sovétrķki, žeir höfšu myrt keisarafjölskylduna 1918 og fjöldi fólks var tekiš af lķfi, var varpaš ķ fangelsi eša flśšu land.
9. Žetta voru žó fyrstu beinu afskipti Churchill af atburšum į noršurslóšum ef svo mį segja og žaš er mikilvęgt aš hafa žessa atburši ķ huga žegar kemur aš seinni heimsstyrjöld. Annaš sem vert er aš muna er moršiš į rśssnesku keisarafjölskyldunni en hśn var nįskyld žeirri bresku. Žaš voru nįin tengsl milli rśssneskra aristókrata og žeirra bresku sem var jś ķ raun stétt Winstons Churchill. Žessi tvö atriši skulum viš hafa hugföst sķšar žegar kemur aš žvķ aš Winston Churchill og Jósef Stalķn, sem var einn af helstu forkólfum rśssnesku byltingarinnar, - uršu bandamenn og vopnabręšur ķ strķšinu gegn Žżskalandi og bandamönnum žess ķ seinni heimsstyrjöld. Žetta er gott dęmi um žaš aš pólitķk er list hins mögulega.
10.
Į millistrķšsįrunum varaši Churchill bęši viš kommśnismanum og nasismanum. Ķ kommśnismanum sį hann ógn gegn žjóšskipulagi sem hann vildi verja. Ķ nasismanum sį hann hęttuna sem hann taldi stafa af hernašarmętti Žżskalands, vęntanlega minnugur atburša fyrri heimsstyrjaldar. Churchill var žó pólitķskt einangrašur į žessum įrum, hann var utan rķkisstjórnar og af żmsum sökum hįlf utanveltu ķ ķhaldsflokknum. Hann notaši tķmann mikiš til ritstarfa en var samt virkur į vettvangi stjórnmįlanna enda žingmašur.

Žjóšverjar undir forystu Adolfs Hitlers fęršu sig stöšugt meir upp į skaftiš og eftir žvķ sem nżr ófrišur nįlgašist žį stóš Churchill stöšugt skżrar fram sem talsmašur žeirra sem vildu beita höršu gegn Žżskalandi og ekki fallast į śtženslustefnu žess. Hann gagnrżndi Neville Chamberlain forsętisrįšherra og flokksfélaga sinn harkalega fyrir aš gefa um of eftir gegn Žjóšverjum og Hitler. Ķ einni ręšu sinni skömmu įšur en strķšiš braust śt sagši hann ķ ręšu ķ nešri deild breska žingsins og beindi oršum sķnum aš Chamberlain og skošanabręšrum hans: „Yšur var gefiš aš velja milli strķšs og smįnar. Žér kusuš smįnina og muniš uppskera strķš“.
11. Seinni heimsstyrjöldin hófst 1. september 1939 žegar Žżskaland réšist inn ķ Pólland. Žremur dögum sķšar lżstu Bretland og Frakkland yfir strķši gegn Žżskalandi. Sama dag var Churchill kallašur inn śr kuldanum og geršur aš flotamįlarįšherra. Žetta var sama staša og hann hafši gegnt į įrunum 1911 til 1915. 

„Winston er snśinn aftur“ – stóš aš lesa ķ tilkynningu sem send var öllum herskipum Breta. Žaš er enginn vafi į žvķ aš Churchill naut sķn sem rįšherra į strķšstķmum. Hann var jś meš reynslu og menntun sem hermašur og hafši fellt óvinahermenn meš eigin höndum ķ orrustu ,- nįnast eini rįšherrann ķ rķkisstjórninni sem gat stįtaš af slķkum bakgrunn. Haustiš 1939 horfšu menn meš hrylling į hvernig Žżskaland réšst į Pólland og lagši vesturhluta žess undir sig. Nokkrum dögum eftir aš innrįs Žjóšverja hófst ruddust Sovétrķkin sķšan inn ķ eystri hluta Póllands. Žaš var greinilegt aš Stalķn og Hitler höfšu gert samning sķn į milli en Bretar létu žó vera aš lżsa yfir styrjöld gegn Sovétrķkjunum. Fyrsta strķšsveturinn geršist reyndar ekki margt sem sneri beint aš Bretlandi, og helstu atburšir af žvķ tagi uršu reyndar ķ sjóhernašinum žar sem Žjóšverjar reyndu aš beita herskipum sķnum til aš trufla skipaumferš Breta.
12. Eitt žaš helsta sem geršist fyrsta strķšsveturinn var Vetrarstrķšiš svokallaša žar sem Sovétrķkin réšust į Finnland. Žaš hófst ķ nóvember 1939. Rśssar vildu enduheimta landsvęši sem žeir töldu sig eiga rétt į og žeir hefšu glataš ķ kjölfar borgarastrķšsins og byltingarinnar viš lok fyrri heimsstyrjaldar. Žeir voru žar einkum aš hugsa um svęšiš fyrir botni Finnskaflóa žar sem žeir töldu aš öryggi Leningrad sem ķ dag heitir St. Pétursborg vęri ógnaš. Vetrarstrķšiš vakti mikla athygli og žaš var rķk samśš meš Finnum į Vesturlöndum žar sem žeir böršust hetjulega viš ofurefli lišs. Rśssum gekk hins vegar illa af mörgum įstęšum, ekki sķst vegna žess aš herinn var stórlega veiklašur eftir hreinsanir Stalķns į įrunum fyrir fyrri heimsstyrjöld. Margir töldu aš Vetrarstrķšiš sżndi aš Rauši herinn vęri ekki vel bśinn til įtaka og žaš varš kannski til žess aš Hitler įtti eftir aš vanmeta hann žegar hann gerši innrįsina ķ Sovétrķkin sumariš 1941. 

Bandamenn ķ vestri fylgdust aš sjįlfsögšu grannt meš gangi mįla ķ Finnlandi. Žeir töldu landiš, sem og Skandinavķu ķ heild sinni til noršurslóša, og menn sįu greinilega aš Skandinavķa var hernašarlega mikilvęg. Sį sem réši Skandinavķu, landsvęšum hennar, höfnum og nįttśruaušlindum, gat til aš mynda oršiš mikil ógn viš Žżskaland og žaš meš żmsum hętti (kort). Skandinavķa var eins og rżtingur sem beina mįtti gegn baki Žżskalands. 

Churchill flotarįšherra hafši aš sjįlfsögšu mikinn įhuga į žróun mįla ķ Finnlandi. Reyndar var žaš svo aš hann hafši samśš meš kröfum Sovétrķkjanna um aš fį aš styrkja stöšu sķna fyrir botni Finnskaflóa til aš verja Leningrad. Ķ lok október 1939, réttum mįnuši įšur en Rauši herinn réšst til atlögu sagši hann žetta hreint śt. Churchill mat žaš svo aš žaš hentaši breskum hagsmunum best eins og sakir stęšu aš Sovétrķkin nęšu sterkari stöšu ķ Eystrasalti sem yrši žį į kostnaš Žjóšverja. Viš skulum hafa ķ huga aš Bretar voru ekki ķ strķši viš Sovétrķkin žrįtt fyrir grišasįttmįlann milli Rśssa og Žjóšverja. Hér var Žżskaland andstęšingurin sem varš aš klekkja į meš öllum tiltękum rįšum. Krķsan sem fylgdi innrįs Rśssa ķ Finnland varš žó aš sjįlfsögšu til žess aš samskipti Bretlands og Sovétrķkjanna kólnušu og höfšu svo sem ekki veriš beysin fyrir.
13. Finnar böršust geysivel og nżttu sér til hins ķtrasta žekkingu sķna į nįttufari og stašhįttum į noršurslóšum. Rauši herinn beiš afhroš žvķ menn kunnu ekki aš berjast viš žessi sérstöku skilyrši.
14. Žegar viš skošum kortiš hér žį skulum viš hafa eitt ķ huga og žaš var hlutur sem Churchill sem fyrrverandi flotamįlarįšherra viš upphaf fyrri heimsstyrjaldar gerši sér mjög vel grein fyrir sem og Bretar allir. Žaš var landfręšileg einagrun Žżskalands frį hafinu. Ein af mikilvęgustu įstęšum žess aš Žżskaland tapaši fyrri heimsstyrjöld var aš žaš hafši tekist aš svelta landiš til uppgjafar meš žvķ aš loka ašflutningsleišum fyrir hrįefni til matvęla- og hergagnaframleišslu. Žjóšverjar höfšu reyndar lęrt af žessu og Hitler hafši lagt mikla įherslu į aš Žżskaland yrši sjįlfu sér nęgt um sem flest. En žaš voru einstök nįttśruhrįefni sem allt of lķtiš fannst af innan landamęra Žżskalands og Žjóšverjar žvķ hįšir innflutningi. Žar mį nefna olķu og żmsa mįlma svo sem jįrn/stįl og nikkel. Žessir tveir sķšastnefndu mįlmarnir fengust frį noršurhluta Skandinavķu. Jįrniš, eša mįlmgrżtiš fékkst frį nįmum viš Kiruna og nikkeliš frį nįmu ķ Kolosjoki rétt sunnan viš Petsamo ķ Finnlandi. 
15. Ķ febrśar 1940 į mešan Bretar og Frakkar leitušu enn leiša til žess aš senda herliš til Finnlands varš atburšur sem enn jók į spennuna ķ Skandinavķu og varš vatn į myllu Churchills. 

Ašdragandinn var aš ķ desember 1939 hafši žżska vasaorrustuskipinu Graf Spee, sem hafši herjaš į skipaumferš ķ Sušur Atlantashafi, veriš sökkt viš Sušur Amerķku. Birgšaskipiš Altmark sem var flutningaskip hafši veriš Graf Spee til ašstošar. Įhöfn Altmark hafši reynt aš laumast aftur heim til Žżskalands, henni tókst aš komast óséš milli Ķslands og Fęreyja og įfram upp aš ströndum Noregs ķ febrśar 1940. Bretar töldu aš breskri sjómenn vęru fangar um borš ķ skipinu og höfšu žvķ leitaš žess įkaft. Flugvélar žeirra fundu žaš viš Vestur Noreg. Churchill var snöggur aš bregšast viš. Įn žess aš rįšfęra sig viš bresku rķkisstjórnina skipaši hann strax aš bresk herskip voru send eftir žvķ og eltingaleikur hófst. Honum lauk meš žvķ aš Bretar tóku skipiš žar sem žaš hafši leitaš skjóls ķ Jössingfirši ķ sušvestur Noregi. Um borš fundust 300 breskir fangar og vopn og žaš kom til įtaka og mannstjóns. 

Žetta var mikill įróšurssigur fyrir Breta og rós ķ hnappagat Churchills. Mįliš gaf Bretum įstęšur til aš ętla aš Noršmenn leyfšu Žjóšverjum aš nota norska lögsögu til hernašarašgerša sem braut aušvitaš gegn hlutleysisreglum. Žetta mįtti žvķ nota sem röksemd til aš leggja tundurdufl ķ norska lögsögu įn žess aš eiga į hęttu įsakanir um brot į alžjóšalögum. Žaš mį žvķ segja aš pólitķsk staša Churchill hafi styrkst mjög ķ žvķ aš efna til ófrišar į noršurslóšum. Žjóšverjar skynjušu aš Bretar bišu nś bara eftir tękifęri til aš rįšast meš einhverjum hętti į jįrngrżtisflutningana frį Narvķk. Nś hófust bįšir strķšsašilar handa viš aš undirbśa nęsta leik. Ķ mars geršist žaš svo aš Finnar og Rśssar sömdu um vopnahlé og vetrarstrķšinu ķ Finnlandi lauk žar meš įšur en įętlanir um aš senda breskt/franskt herliš žangaš uršu aš engu. Žaš mį kannski segja sem betur fer, žvķ ef af žvķ hefši oršiš mį ętla aš Bretar og Frakkar hefšu lent ķ styrjöld viš Sovétrķkin strax įriš 1940 og hver veit hvernig žróun mįla ķ heimsstyrjöldinni hefši žį oršiš?

Žegar ekkert varš śr landgöngu ķ Narvķk féllust menn loks į plan B sem var įętlun Churchills um aš leggja tundurdufl ķ norska skerjagaršinn. Žannig myndu žżsku flutningaskipin neyšast til aš sigla śt fyrir 12 mķlna lögsöguna sem var alžjóša hafsvęši og žar ętlaši Churchill aš lįta bresku herskipin góma žau eša sökkva žeim. Menn uršu sammįla um aš hefja ašgeršir aš morgni 8. aprķl 1940. Bretar og Frakkar reiknušu meš žżskum višbrögšum viš žessu, jafnvel innrįs Žjóšverja ķ Sušur Noreg. Žį ętlušu žeir aš lįta breskt/franskt herliš ganga į land ķ norskum hafnarbęjum į borš viš Stavanger, Björgvin, Žrįndheim og Narvķk auk žess sem „vernd“ yrši slegiš į sęnsku jįrngrżtisnįmurnar ķ Kiruna. Meš žessu yrši bśiš aš svipta Žjóšverja sęnska jįrninu.
16. Adolf Hitler hafši hins vegar ekki legiš į liši sķnu. Strax eftir Altmark atburšinn um mišjan febrśar hafši hann gefiš fyrirmęli um aš undirbśa innrįs og hernįm Noregs og Danmerkur. Hann ętlaši ekki aš lįta Bandamenn komast upp meš aš hindra mįlmflutningana meš ströndum Noregs og Žjóšverjar žurftu lķka aš styrkja stöšu sķna til aš geta herjaš į siglingaleišir ķ Noršur Atlantshafi. Fįtt var betra til žess falliš ein hin vogskorna og geysilanga strandlengja Noregs. 

Bretar höfšu ekki hugmynd um hvaš Žjóšverjar voru aš bralla og tilviljun réš žvķ aš innrįs žeirra ķ Noreg hófst sama dag og bresk herskip hófust handa viš aš leggja tundurdufl ķ norska skerjagaršinum. Žó aš Bretar hefšu vęnt višbragša viš žessu žį kom žeim gersamlega į óvart aš Žjóšverjar hęfu innrįs. Vegna tundurduflalagnanna voru bresk herskip og kafbįtar viš strendur Noregs og žaš tókst aš gera žżska innrįsarflotanum skrįveifur. Žrįtt fyrir žetta gekk Žjóšverjum žokkalega aš nį fótfestu ķ Noregi. Hér er ekki tķmi til aš fjalla ķtarlega um innrįsina ķ Noreg. Žaš kom ķ ljós aš žaš var töluvert meira mįl en Churchill og samstarfsmenn hans og skošanabręšur höfšu ętlaš aš standa ķ hįrinu į Žjóšverjum. Žżska heraflanum tókst aš tryggja sér mikilvęga staši ķ Noregi, breski flotinn sem Churchill bar įbyrgš į veitti žeim skrįveifur mešal annars viš Narvķk en varš einnig aš žola skipatjón. 

Ķ raun snerist barįttan um Noreg upp ķ hiš mesta klśšur fyrir rķkisstjórn Neville Chamberlain. Sem forsętisrįšherra var hann lįtinn axla pólitķska įbyrgš į žvķ aš Noregur var aš falla ķ hendur Žjóšverja en mįliš var ekki bara svo einfalt. Chamberlain mįtti stöšugt žola meiri gagnrżni fyrir sįttatefnu sķna, - hann žótti hreinlega of linur. Churchill, žó hann vęri flotamįlarįšherra og bęri aš sjįlfsögšu lķka pólitķska įbyrgš og jafnvel hernašarlega lķka, slapp viš žessa gagnrżni vegna žessara miklu ófara į noršurslóšum. Sennilega var žaš vegna žess aš menn sįu ķ honum arftaka Chamberlains, hinn vķgreifi Churchill var ljóniš sem Bretland žurfti nś į aš halda žegar augljóst var aš deilurnar viš Žżskaland yršu ašeins śtkljįšar meš vopnavaldi. Žegar vika var lišin af maķ samžykkti breska žingiš vantraust į stjórn Chamberlains, Noregur hafši veriš korniš sem fyllti męlinn. Winston Churchill flotamįlarįherra ķ stjórn Chamberlains tók viš sem forsętisrįšherra. Strķšsįtökin į noršurslóšum höfšu skilaš honum forsętisrįšherraembęttinu.
17. Įtökin ķ Noregi höfšu aš mörgu leyti oršiš Žjóšverjum dżr, ekki sķst žar sem floti žeirra varš fyrir žungum įföllum. 

Žeir töpušu mörgum tundurspillum og stęrri herskipum og mįttu alls ekki viš žessu. Žetta tap var aš mestu tilkomiš vegna žess aš einingar śr breska flotanum voru staddar viš strendur Noregs einmitt žegar innrįsin var gerš. Žessi bresku herskip voru žar aš sjįlfsögšu fyrir tilstilli Churchills aš leggja tundurduflin eins og hann hafši beitt sér fyrir. 

Žessi įföll žżska flotans uršu sķšar ekki til aš auka lķkur į žvķ aš Žjóšverjar geršu innrįs į Bretlandseyjar. Žaš mį žvķ segja aš Churchill hafi žarna žegar dregiš vķgtennur śr Žjóšverjum meš žvķ aš lįta flotann vera į réttum staš į noršurslóšum – į réttum tķma.

Tap flotans įtti sömuleišis eftir aš hafa afleišingar fyrir getu Žjóšverja til aš rįšast į Ķshafsskipalestirnar og reyna aš stöšva siglingar žeirra.
18. Churchill tók viš embętti forsętisrįšherra 10. maķ 1940. Žennan sama dag uršu fleiri stórvišburšir. Bretar hernįmu Ķsland og Fęreyjar. Žar var öšrum žręši um aš ręša mótašgerš viš žvķ aš Noregur var nś svo gott sem tapašur. 

Hernįm žessara eyja ķ Noršur Atlantshafi myndi hjįlpa til viš aš halda Žjóšverjum ķ skefjum frį hinum lķfsnaušsynlegu ašflutningsleišum sjóleišina til Bretlandseyja. Einn af undirmönnum Churchills ķ flotamįlarįšuneytinu hafši ķ nóvember 1939 śtbśiš eins konar minnisblaš eša skżrslu um aš ęskilegt gęti oršiš aš koma upp ašstöšu fyrir herskip og flugvélar bęši į Fęreyjum og Ķslandi. Įstęša fyrir žessu viršist hafa veriš kvittur um aš Žjóšverjar hyggšu į hernįm Danmerkur. Žetta minnisblaš hafši veriš boriš fyrir Churchill. 

Daginn eftir aš Žjóšverjar réšust į Noreg 10. aprķl hafši Churchill svo flutt ręšu ķ nešri mįlstofu breska žingsins žar sem hann lżsti žvķ mešal annars yfir aš Žjóšverjum yrši ekki leyft aš nį tökum į Ķslandi įn žess aš verša refsaš. Churchill varš aš tala nokkuš varlega žar sem Ķsland var jś fullvalda rķki, reynar ķ samveldi meš Danmörku sem nś var aš falla undir jįrnhęl nasismans, ef fullvalda samt. Og hlutlaust. 

Hernįm Ķslands 10. maķ 1940 var ķ raun nišurstaša sķšasta rķkisstjórnarfundar undir forystu Chamberlains sem hafši veriš haldinn 6. maķ, daginn įšur en stjórnin féll į vantrausti ķ žinginu. Žessi fundur var haldinn ķ ljósi ófaranna ķ Noregi. Žar tók Churchill flotamįlarįšherra til mįls og lżsti žvķ įkvešiš yfir aš hann hefši komist aš žeirri nišurstöšu aš Bretar ęttu aš hernema Ķsland tafarlaust. Žaš mętti engan tķma missa žvķ Žjóšverjar gętu sent herliš meš hrašskreišu skipi til Ķslands og žaš gęti kostaš blóšuga og hatramma bardaga aš hrekja žį aftur af landinu. Žar vķsaši Churchill til reynslunnar frį Noregi žar sem ómögulegt hafši reynst aš reka Žjóšverja į flótta til aš mynda ķ Narvķk žegar žeir voru į annaš borš komnir meš fótfestu. Churchill vann rįšherrana į sitt band, yfirstjórn heraflans var sammįla og žetta varš og raunin. 

Fyrir orš Churchills var Ķsland hernumiš og žaš er ein af žessum skemmtilegu tilviljunum sögunnar aš žaš geršist sama dag og hann tók viš keflinu sem forsętisrįšherra.

(Ljósmyndin sżnir herflokk ganga eftir Vesturötu į Akranesi framhjį hśsi Barnaskólans sem žį var. Forvitnir krakkar horfa į. Dįti meš brugšinn byssusting heilsar beinstķfur žegar flokkurinn žrammar framhjį undir forystu lišsforingja).
19. Bretar męttu hingaš til leiks og hófust strax handa fyrsta hernįmssumariš viš aš koma upp flotašastöšu ķ Hvalfirši og strandvörnum viš Faxaflóa. Žetta varš upphafiš aš miklum framkvęmdum sem geršu Ķsland aš helstu herbękistöš Bandamanna į noršurslóšum. 

Žetta kort er śr einni af bókum Žórs Whitehead og sżnir mjög vel hvernig stašan var og į hvern hįtt Bretar höfšu hrökklast meš varnar- og hafnbannslķnu sķna undan Žjóšverjum sem nś voru aš nį fullum tökum į strandlengju Noregs. Žaš įtti aš stoppa žżsku herskipin af viš lķnu sem lį frį Skotlandi noršur um Fęreyjar og Ķsland til Austur Gręnlands. Žaš varš aš halda žżsku vķgdrekunum frį sjįlfri lķfęšinni sem voru leišir skipalestanna frį Noršur Amerķku.
20. Sumariš 1940 og veturinn 1940 - 1941 var annars allt frekar meš kyrrum kjörum į noršurslóšum. Žjóšverjar styrktu stöšu sķna ķ Noregi, tryggšu yfirrįš sķn yfir jįrngrżtinu frį Noršur Svķšžjóš og nikkeli frį nįmunni miklu viš Kolosjoki ķ Finnlandi. 

Hernašarįtökin stóšu sunnar ķ Evrópu og ķ Noršur Afrķku. Žaš dró ekki til stórtķšinda aftur į noršurslóšum fyrr en ķ maķ 1941 žegar Žjóšverjar reyndu aš koma herskipunum Bismarck og Prinz Eugen frį Žżskalandi, meš viškomu viš Noreg, noršur fyrir Ķsland framhjį Vestfjöršum og Vesturlandi sušur ķ Atlantshaf. 

Markmišiš var aš lįta herskipin herja į kaupskipaleišir sunnar ķ hafinu. Bretar uppgötvušu skipin viš Noreg og breska herstjórnin undir forystu Churchills gaf žegar fyrirmęli um aš žau skyldu stöšvuš. Žaš kom til snarprar sjóorrustu vestur af Reykjanesi žar sem breska orrustubeitiskipinu Hood var sökkt og Prince of Wales laskaš. Ķ kjölfariš hófst ęšisgenginn eltingaleikur žar sem Bismarck var loks sökkt af breskum herskipaflota sušur af Ķrlandi į leiš til Frakklands. 
Ašstaša Breta į Ķslandi skipti miklu mįli ķ žessum įtökum og žetta dęmi sżndi aš žaš var sķšur en svo aušvelt fyrir Žjóšverja aš koma herskipum sķnum inn į Atlantshaf meš žvķ aš lauma žeim gegnum nyrsta hluta žess. Hafnbannslķnan gegnum Ķsland hafši virkaš žó naumt stęši. 

Missir Bismarck įtti eftir aš hafa mikil sįlręn įhrif į Hitler og yfirmenn žżska sjóhernsins og valda žvķ aš žeir uršu mjög varkįrir viš aš beita herskipum sķnum til aš mynda gegn Ķshafsskipalestunum. 

Bretar litu į tortķmjngu Bismarcks sem sigur; žeim hafši tekist aš hrinda įrįs Žjóšverja žó žaš kostaši stolt breska flotans – flaggskipiš Hood. Churchill hafši heppnina meš sér ķ žvķ aš hann hafši einmitt nżlokiš ręšu ķ nešri mįlstofu žingsins žegar starfsmašur žingsins gekk aš honum og rétti honum miša meš fregninni um aš Bismarck hefši veriš sökkt. Churchill gat žvķ fęrt žinginu, bresku žjóšinni og heiminum öllum žessa frétt žar sem hann reis į fętur, baš stuttlega um oršiš aš nżju og tilkynnti žetta. Sem forsętisrįšherra og hermįlarįšherra fékk hann aš sjįlfsögšu heišurinn af žessu žó ašrir hefšu aš sjįlfsögšu einnig įtt hlut aš mįli. Bismarck mįliš sannaši vel hve mikilvęgt var fyrir hernašarhagsmuni Breta aš halda stöšunni į Ķslandi. Churchill hafši vissulega haft rétt fyrir sér rśmu įri fyrr meš žvķ aš leggja til viš bresku rķkisstjórnina aš Ķsland yrši hernumiš.
21. Žjóšverjar lįgu žó ekki į liši sķnu. Haustiš 1940 hófu žeir samkvęmt skipun Hitlers aš undirbśa mjög leynilega įętlun um innrįs ķ Sovétrķkin. Hitler gaf formlega skipun um hana ķ desember sama įr, og žį varš vart aftur snśiš. 

Žaš įtti aš rįšast inn ķ Sovétrķkin allt frį Svartahafi til Ķshafsins. Finnar skyldu verša bandamenn Žjóšverja į noršurslóšum žar sem sękja įtti fram og taka jįrnbrautirnar sem lįgu frį Ķshafsströndinni sušur į bóginn og gera hafnarborgirnar Mśrmansk og Arkhangelsk óvirkar. Sunnar ętlušu Žjóšverjar aš nį landbśnašar- og išnašarhérušum og olķusvęšum og ķ raun slį sovéska hagkerfiš śt. Finnar höfšu įhuga į aš vinna aftur svęši sem žeir höfšu tapaš ķ vetrarstrķšinu. Rśssar yršu hraktir frį Eystrasalti sem žannig yrši nįnast žżskt haf. 

Innrįsin hófst ašfaranótt 22. jśnķ 1941 žegar geysilegur herafli ruddist inn ķ Sovétrķkin. Žetta voru stórtķšindi og Winston Churchill var snöggur aš įtta sig. Segja mį aš enginn breskur stjórnmįlamašur hafi gert sér jafn vel grein fyrir mikilvęgi žess aš halda Sovétrķkjunum ķ strķši og viš hliš breska heimsveldisins en Churchill sjįlfur. Ķ hans huga mįtti frį byrjun ekki leika neinn vafi į žvķ aš Bretar stęšu meš Sovétrķkjunum. 

Churchill og bresk stjórnvöld höfšu reyndar bśist viš žessari innrįs um hrķš. Hann var reišubśinn aš ganga til hernašarbandalags meš Sovétrķkjunum žrįtt fyrir įratugalanga óbeit sķna į bolsévikum og kommśnisma, og segja mį aš Stalķn og félögum var sem mjög brugšiš viš innrįs Žjóšverja hafi veriš tilbśnir aš taka viš hjįlp hvašan sem hśn kęmi. „Ef Hitler réšist inn ķ Vķti myndi ég ekki lįta undir höfuš leggjast aš fara vinsamlegum oršum um kölska“, sagši hann viš einn af rįšgjöfum sķnum. Churchill lagši strax mikla įherslu į aš sżna Rśssum aš Bretar stęšu meš žeim. Žannig mętti koma ķ veg fyrir aš Stalķn gerši vopnahlé viš Hitler og żta undir aš Rauši herinn beršist įfram. Vopnahlé milli Žżskalands og Sovétrķkjanna yrši nįnast daušadómur fyrir Breta. Eins og stašan var ķ styrjöldinni žį var aušveldast aš gera žaš meš žvķ aš beita breska sjóhernum ķ ašgeršum į noršurslóšum. Žar var hęgt aš slį til svo eftir yrši tekiš įn žess aš įhęttan vęri alltof mikil. Ķ byrjun jślķ lagši hann til aš fariš yrši ķ slķkar ašgeršir sem fęlu ķ sér beinar įrįsir og aš hugsanlegur floti yrši sendur til hafna Kólaskaga til aš tryggja yfirrįš ķ Barentshafi. Žjóšverjar notušu siglingaleišina noršur fyrir Noreg til aš koma liši og vistum til Noršurvķgstöšvanna auk žess sem žeir fluttu jįrngrżti og nikkel sušur į bóginn. Žaš var strax fariš ķ aš kanna möguleikana į žessu.
22. Tveir breskir kafbįtar voru sendir til Kólaskaga og žeir ollu Žjóšverjum strax umtalsveršum skrįveifum viš strendur Finnmerkur. Žaš var skošaš aš setja upp flotahöfn į Svalbarša, herskip send žangaš ķ jślķ og įgśst og yfirrįš styrkt žar. Į sama tķma fór flugmóšurskipiš Victorious eem hér sést ķ Hvalfirši įsamt fylgdarherskipum frį Seyšisfirši til įrįsa viš strendur Noršur Noregs. Hśn var misheppnuš en allt žetta sżndi žó Hitler og Žjóšverjum aš Bretar hefšu flotastyrk sem reikna mįtti meš og aš Žjóšverjar vęru hvergi hultir į noršurslóšum og aš Rśssum yrši hjįlpaš. Ķ lok įgśst var fólk sķšan flutt frį Svalbarša og mannvirkjum eytt. Allt umstangiš leiddi til aš Žjóšverjar žoršu ekki aš taka įhęttu į aš nota sjóleišina noršur fyrir Noreg fyrir lišsflutninga. Žetta olli žeim óžęgindum og miklum töfum ķ innrįsinni ķ Sovétrķkin nyrst sušur af ströndum Ķshafsins.

23. Į mešan žetta geršist hófust bollaleggingar um aš senda Rśssum hergögn og vistir. Stysta og ķ raun eina fęra leišin vęri um hafiš gegnum Ķsland noršur um til Mśrmansk og Arkhangelsk. Noršurslóšir voru lykillinn aš žvķ aš hęgt vęri aš koma žessu į legg. 

Bandarķkjamenn meš Roosevelt forseta sįu sér leik į borši aš taka žįtt ķ žessu. Churchill réri undir, hann vildi fį hjįlp Bandarķkjanna ķ strķšinu. Harry Hopkins nįnansti rįšgjafi Roosevelt flaug til Rśsslands ķ jślķ og hitti Stalķn ķ Moskvu. Žar baš Stalķn um hjįlp frį Bandarķkjunum. Žegar Hopkins kom aftur til Englands beiš Churchill hans og saman fóru žeir siglandi til Nżfundnalands aš hitta Roosevelt į sögulegum fundi. Žaš var af žessum fundi sem Churchill var aš koma žegar hann birtist óvęnt į Ķslandi. Žetta var ķ fyrsta og eina sinn sem Churchill kom į noršurslóšir og hann įtti ekki eftir aš fara svona noršarlega aftur į sinni ęvi. Žaš var augljóst aš honum leist mjög vel į sig hér į landi. Um leiš og Churchill var hér žį voru fyrstu flutningaskipin aš leggja af staš frį Hvalfirši til Rśsslands. Žessi skipalest var eins konar prufusigling sem aš sjįlfsögšu įtti einnig aš sannfęra Rśssa enn frekar um aš Bretar stęšu meš žeim. Žaš er įstęša til aš vekja athygli į žvķ aš Churchill kemur hingaš einmitt um leiš og hśn er aš leggja af staš. 

Ķshafsskipalestirnar og birgšasendingar til Sovétrķkjanna voru Churchill įvallt mikiš hjartans mįl. Žessar skipalestir voru ekki stórar til aš byrja meš en žó skyldi enginn vanmeta žęr. Pólitķsk žżšing žeirra var geysileg. Bretar voru mjög ašžrengdir ķ strķšinu, gjaldžrota og nįnast bśnir aš tapa. Žeir óttušust mjög aš Sovétrķkin myndu semja um vopnahlé viš Žżskaland. Žaš varš aš halda Rśssum viš efniš, hvetja žį og styrkja meš öllum tiltękum rįšum. Sovétmenn voru eiginlega ekki sķšur hręddir viš aš Bretar og Žjóšverjar myndu semja um vopnahlé sķn į milli og jafnvel eftir žaš snśa sér aš žvķ aš rįšast ķ sameiningu į Sovétrķkin til aš koma bolsévismanum fyrir kattarnef. Hér er mikilvęgt aš hafa ķ huga afkiptin af rśssnesku byltingunni eftir seinni heimsstyrjöld žar sem einn af forvķgismönnum hafši veriš Winston Churchill. Rśssar og Stalķn voru einnig fullir grunsemda vegna žess aš svo seint sem ķ maķ 1941 hafši Rudolf Hess, einn nįnasti rįšgjafi Hitlers flogiš til Skotlands aš eigin sögn til aš semja um friš milli Žżskalands og Bretlands. Žaš mįl var hiš furšulegasta ķ alla staši og er kannski enn og hafši vakiš grķšarlega athygli. 

 

Siglingar Ķshafsskipalestanna žar sem Bretar létu af hendi hergögn og vistir sem žeir ķ raun mįttu alls ekki missa, voru ķ raun eina handfasta sönnun žess aš Bretar ętlušu aš standa meš Rśssum. Tįknręn og pólitķsk žżšing žeirra var aš mķnu mati afgerandi fyrir žį stefnu sem styrjöldin tók og veigamikill žįttur ķ žvķ aš Sovétrķkin og Rauši herinn žraukušu fyrsta įriš eftir innrįs Žjóšverja – en žvķ fór vķšs fjarri aš žaš vęri sjįlfsagt mįl. Innrįsin var ofbošsegt įfall fyrir Sovétrķkin, bęši tališ ķ mannslķfum og eignum, en lķka efnahagslega. Hagkerfi Sovétrķkjanna sem hafši veriš ķ vexti fram aš styrjöldinni og mędist įlķka stórt og žaš žżska dróst saman um nįlega 35 prósent įriš 1942, sem var įriš eftir innrįsina. Sovéskur išnašur varš fyrir miklum skakkaföllum og um helmingur ręktarlands og bśsmala tapašist. Ķ raun hefši bara žetta įtt aš žvinga Sovétrķkin til uppgjafar og Žjóšverjar höfšu reiknaš meš žvķ – en žaš geršist ekki. Hergagnaašstošin frį Vesturlöndum žar sem Ķsland gengdi lykilhlutverki réši śrslitum um žetta og Churchill hafši į sķnum tķma veriš forvķgismašur hernįms Ķslands voriš 1940 sem hafši jś gefiš įkvešiš svigrśm til aš byggja hér upp ašstöšu įšur en til innrįsarinnar ķ Sovétrķkin kom og Ķshafsskipalestirnar hófu siglingar. Nś varš Churchill svo forvķgismašur žessara siglinga og hann lagši sig mjög fram um aš žeim yrši haldiš įfram žó aš flotaforingjar hans fyndu žeim flest til forįttu. Hann skynjaši nefnilega öšrum betur aš žęr höfšu pólitķska žżšingu. Churchill var stjórnmįlamašur og hermašur og hann var mjög nęmur į hreyfingar į grįa svęšinu žar sem hefšbundnum stjórnmįlum lżkur og hernašarašgeršir taka viš. Hann vissi eins og prśssneski herforinginn Carl von Clausewitz frį tķmum Napóleonsstrķšanna aš styrjöld er ekkert annaš en pólitķk hįš meš vopnum og ašgeršum ķ staš orša. 

Ķshafsskipalestirnar uršu lķka til žess aš Žjóšverjar fluttu kafbįta, flugvélar og herskip noršur til Noregs. Öll žeirra stęrstu herskip sem į annaš borš voru nothęf voru send til Noregs įriš 1942. Dżrmętar flugsveitir sprengjuflugvéla meš įhöfnum sem voru séržjįlfašar ķ loftįrįsum į skipaumferš voru sendar til Noršur Noregs. Sömuleišis voru kafbįtar meš mjög reyndum įhöfnum teknir frį störfum sunnar ķ Atlantshafi og sendir noršur ķ Ķshaf. Žaš er lķtill vafi į aš allur žessi vķgbśnašur hefši nżst betur sunnar ķ Altantshafi til aš gera įrįsir į sjóflutningaleišir til og frį Bretlandseyjum en Adolf Hitler krafšist žess aš Ķshafsskipalestirnar yršu stöšvašar. Hann gerši sér mjög vel grein fyrir mikilvęgi žeirra, ekki sķst pólitķskt séš og įhrif framkvęmda žeirra į barįttaanda og stašfestu leištoga Sovétrķkjanna gegn innrįs fasistaherjanna. (ATH: Žessi glęra sżndi bśt śr kvikmynd af Ķshafsskipalestunum).

24. Žaš gekk į żmsu ķ siglingum skipalestanna frį Hvalfirši 1941 – 1942 į sama tķma og Bandamönnum gekk ķ raun ekki sérlega vel ķ styrjöldinni. Churchill var undir miklum pólitķskum žrżstingi, bęši ķ samskiptum viš bandamenn Breta en lķka į heimavelli. Viš skulum hafa žaš hugfast aš Churchill var forsętisrįšherra ķ lżšręšisrķki. Hann fór fyrir žjóšstjórn. Žaš var ekkert sjįlfsagt aš hann leiddi žessa stjórn. Breska žingiš gat sett hann af ef žvķ sżndist. Žaš var žvķ lķfsnaušsynlegt fyrir stjórnmįlamanninn Chuchill aš hann sżndi fram į įrangur ķ störfum sķnu. Sovétrķkin nutu mikillar samśšar ķ Bretlandi ekki sķst į mešal alžżšustétta. Heima fyrir var žrżstingur į aš Bretar sęu til žess aš opnašar yršu nżjar vķgstöšvar ķ vestrinu til aš létta įlaginu af Rśssum sem stóšu blóšugir upp fyrir axlir ķ barįttunni gegn Žżskalandi. Sumariš 1942 fóru gagnrżnisraddir į Churchill vaxandi og vantraustsgrżlunni var veifaš ķ žinginu. Miklar hrakfarir skipalestanna til og frį Rśsslandi sem nįšu hįmarki meš PQ17 og QP13 ķ jślķ 1942 ollu mikilli reiši Rśssa. Aš sama skapi voru žęr mikill įlitshnekkir fyrir Breta. Ęšstu foringjar sjóhersins töldu glapręši aš reyna frekari siglingar žvķ įhęttan vęri of mikil. Žjóšverjar vęru of sterkir ķ Noršur Noregi meš kafbįta, flugvélar og herskip. Žaš var įkvešiš aš fresta siglingum skipalestanna. Vitaš var aš Sovétrķkin tękju žetta mjög óstinnt upp. Stalķn og félagar höfšu lengi žrżst į aš opnašar yršu nżjar vķgstöšvar ķ vestri og žeir heimtušu aš stašiš yrši viš gerša samninga um afhendingu vista og hergagna. Bretar og Bandarķkjamenn įętlušu hins vegar innrįs af hafi ķ Noršvestur Afrķku og sś ašgerš myndi krefjast mikils skipakosts. Žaš yrši ekki hęgt aš sinna Ķshafsskipalestunum į mešan en žęr kröfšust geysimikillar verndar. 

Churchill įkvaš ķ ljósi alls žessa aš fara sjįlfur og hitta Stalķn augliti til auglitis ķ Moskvu. Ķ sömu ferš heimsótti hann breska heraflann ķ Noršur Afrķku. Fundurinn meš Stalķn varš sögulegur fyrir margra hluta sakir. Žessir menn höfšu lengi eldaš grįtt silfur saman en aldrei hist fyrr en nś. Ólķkari menn gat vart aš lķta. Stalķn var žungur į brśn vegna žess aš hann taldi aš bandamenn Sovétrķkjanna vęru aš bregšast. Žaš stóš į žvķ aš nżjar vķgstöšvar yršu opnašar ķ vestri og nś fęrši Churchill honum žęr fregnir aš žaš stęši til aš slį frekari siglingum Ķshafsskipalestanna į frest. Žęr yršu žó teknar upp aš nżju um leiš og bśiš vęri aš framkvęma Kyndilsįętlunina. Kannski til aš milda Stalķn kynnti Churchill nś fyrir honum įętlun sem hann hafši lįtiš vinna aš sem var innrįs Breta ķ Noršur Noreg. Meš henni vildi hann slį tvęr flugur ķ einu höggi. Žaš vęri aš nį flugvöllum og höfnum nyrst ķ Noregi śr höndum Žjóšverja og žannig stórauka öryggi į siglingaleiš Ķshafsskipalestanna um Barentshafi. Um leiš yršu opnašar nżjar vķgstöšvar ķ vestrinu eins og Rśssum hafši veriš lofaš – reyndar lengst noršur ķ rassi – en vķgstöšvar samt. Churchill benti į aš Rśssar gętu tekiš žįtt meš žvķ aš gera įrįsir śr austri og ganga į land nyrst ķ Noršur Noregi og viš Petsamo ķ Finnlandi. Fęri allt aš óskum mętti sękja sušur Noreg og Finnlands og žannig nįlgast Žżskaland śr noršri og jafnvel gera innrįs žašan til aš mynda gegnum Danmörku og yfir Eystrasalt. „Rślla nasistakortinu saman ofanfrį“, eins og Churchill oršaši žaš. 

Stalķn leist afar vel į žessar hugmyndir. Churchill taldi aš žetta gęti komiš til framkvęmda strax aš lokinni innrįsinni ķ Noršur Afrķku. Bśnašur sem yrši notašur žar yrši bara fluttur noršur. Žessar hugmyndir sżndu kannski aš Churchill vissi ekki mikiš hvaš hann var aš tala um og sjįlfsagt hefši hann haft gott af žvķ aš fara ķ eigin persónu noršar į hnöttinn og į öšrum įrstķma en žegar hann kom til Hvalfjaršar og Reykjavķkur sķšsumars 1941. 

Žaš varš ekkert śr žessari innrįs – breskir herforingjar töldu hana glapręši sem hśn vissulega var. Hugmyndin um hana įtti hins vegar eftir aš lifa allt til strķšsloka. Nįnar um žaš sķšar. 

Churchill og Stalķn ręddu einnig aš nś vęri kominn tķmi til aš žeir tveir hittust įsamt Roosevelt Bandarķkjaforseta til aš leggja į rįšin varšandi frekari framhald styrjaldarinnar. Churchill hafši hitt Roosevelt og Stalķn en žessir žrķr höfšu aldrei hist. Sś hugmynd kom upp aš halda žennan fyrsta fund „hinna žriggja stóru“ um borš ķ herskipum ķ Hvalfirši. Churchill og Stalķn uršu įsįttir um aš stefna aš žessu. Churchill hafši jś komiš til Ķslands og greinilega litist vel į sig. Ķ Hvalfirši var frišur fyrir forvitnum augum og žokkalegt öryggi gagnvart Žjóšverjum. Ķsland var mišsvęšis fyrir alla žrjį. Žaš var augljóst aš svona fundi yrši žó ekki haldiš leyndum en lega og einangrun Ķslands gerši žaš aš verkum aš auvelt var aš stżra fréttaflutningi af slķkri rįšstefnu sem hefši geysimikiš įróšursgildi til aš sżna fram į einingu bandamanna. Vališ į Hvalfirši undirstrikaši žetta enn frekar. Fjöršurinn var jś vagga Ķshafsskipalestanna og mikilvęg bękistöš fyrir sjóhernašinn ķ Noršur Atlantshafi sem snerist jś um sameiginlega hagsmuni allra bandamannažjóšanna. Ķ Hvalfirši mįtti nį glęsilegum myndum af leištogunum sem myndu undirstrika žessa einingu og ljóminn myndi falla į Breta sem höfšu jś komiš upp flotastöšinni žar og ķ raun įtt frumkvęšiš aš hernįmi Ķslands sem sķšar varš aš mestu bandarķskt hernįm meš kanadķsku ķvafi. Auk žessa yrši athyglin dregin aš žżšingu noršurslóša ķ styrjaldarrekstrinum og ef innrįs ķ Noršur Noregi stęši fyrir dyrum į sama tķma žį yrši žaš bara plśs fyrir įróšursgildi leištogarįšstefnu ķ Hvalfirši. 

Žaš varš žó ekkert śr Hvalfjaršarrįšstefnunni. Roosevelt Bandarķkjaforseti treysti sér ekki til aš feršast til Ķslands um hįvetur žrįtt fyrir aš Churchill gengi į eftir honum og reyndi aš fegra hugmyndina eftir megni. Churchill vildi lķka aš Stalķn kęmi ķ heimsókn til Bretlandseyja aš žessum fundi loknum. Žetta hefši getaš oršiš stórfenglegt. Ķ stašinn fyrir Hvalfjörš var įkvešiš aš leištogarnir hittust ķ Casablanca ķ Marokkó ķ Noršvestur Afrķku ķ janśar 1943. Žaš hafši lķka įróšursgildi, - Bretar og Bandarķkjamenn höfšu sett liš į land ķ Noršur Afrķku ķ nóvember og rįku žar flótta Žjóšverja. Afrķka bauš lķka upp į mildara loftslag fyrir hinn heilsutępa Bandarķkjaforseta.
25. Skipalestirnar til og frį Rśsslandi héldu įfram aš sigla ķ upphafi įrs 1943. Žjóšverjum tókst ekki aš stöšva žęr. Flugsveitir žeirra voru farnar į brott frį Noršur Noregi. Žó aš kafbįtum fjölgaši įttu žeir erfitt meš aš komast ķ fęri vegna žess aš kafbįtavarnir uršu stöšugt betri. Herskipum Žjóšverja var lķtt beitt. Tirpitz, systurskip Bismarck lį ķ Altafirši ķ Noršur Noregi (njósnaloftmynd Breta af skipinu žar). 

Churchill hafši strax ķ upphafi žegar Tirpitz var glęnżtt og sent til Noregs ķ įrsbyrjun 1942, gefiš įkvešin fyrirmęli um aš skipinu skyldi eytt meš öllum tiltękum rįšum. Tilvist žess og annarra herskipa Žjóšverja ķ Noršur Noregi var stöšug ógn viš sjóflutninga bandamanna.
26. Margar įrįsir voru geršar į skipiš og żmsum rįšum beitt, allt frį dvergkafbįtum til loftįrįsa meš ofursprengjum. Žżska vķgdrekanum Scharnhorst var eytt ķ geysimikilli sjóorrustu viš breksa flotann ķ Barentshafi um jólin 1943 žar sem ašstaša Breta į Ķslandi skipti sköpum. Tirpitz var aš lokum eytt ķ loftįrįs viš Tromsö ķ nóvember 1944 en įšur var bśiš aš laska skipiš verulega ķ fyrri įrįsum.

Churchill fylgdist grannt meš žessu öllu žó aš įherslur ķ strķšinu vęru nś farnar aš beinast mjög aš mišhluta Evrópu samfara sókn śr vestri, sušri og austri aš hjarta nasismans ķ Žżskalandi. Žaš er alveg óhętt aš segja aš įtökin viš žżska flotann ķ Ķshafinu hafi į margan hįtt veriš mjög ķ anda Churchills. Hér er ekki tķmi til aš rekja alla žį miklu sögu - ég bendi į bękur mķnar fyrir žau ykkar sem viljiš fręšast frekar um hana.
27. Žó aš ekkert yrši śr hugmynd Churchills um Jśpķterįętlunina – innrįsina ķ Noršur Noreg – žį var henni samt haldiš lifandi. Adolf Hitler varš mjög upptekinn af žvķ aš Bandamenn hygšu einmitt į žetta. Af žessum sökum var hann tregur viš aš kalla herliš frį Noregi sušur į bóginn til varnar žrišja rķkinu. Sjįlfur leit Hitler į noršurslóšir og žį Noreg sem örlagasvęši styrjaldarinnar vegna žess aš hann óttašist innrįs ķ Žżskaland śr noršrinu. 

Bandamenn višhéldu žessum ótta hans meš stöšugu įreiti viš strendur Noregs. Bresk herskip héldu uppi įrįsum og farnar voru fjölmargar feršir meš flugmóšurskip upp aš ströndinni til aš gera įrįsir. (Ljósmyndin sżnir einmitt žegar norskt strandflutningaskip veršur fyrir įrįs breskrar flugvélar viš strendur Noregs og įhöfnin reynir ķ örvęntingu aš koma sér undan). 

Njósnarar mešal annars į Ķslandi voru lįtnir leka upplżsingum til Žjóšverja um aš hér į Ķslandi vęri lišsafnašur sem gęti bent til undirbśnings fyrir landašgeršir ķ Noregi.
28. Allt žetta višhélt ótta Žjóšverja viš aš landganga og innrįs stęši fyrir dyrum ķ Noregi žar sem Noršur Noregur vęri lķklegt įrįsamark. Žaš var af žessum sökum aš Hitler gaf skipun um aš byggšir ķ noršur Troms og Finnmörku ķ Noršur Noregi skyldu brenndar og žeim eytt og ķbśar fluttir į brott žegar žżski heraflinn dró sig frį žessum svęšum haustiš og veturinn 1944 til 1945. Aš auki var lįtiš ķ žaš skķna aš frekari byggšum og bęjum į borš viš Tromsö yrši eytt ef bandamenn dirfšust aš lįta til skarar skrķša meš innrįs. Eyšing byggšanna nyrst ķ Noregi kostaši mikiš eignatjón fyrir fólkiš sem žar bjó. Churchill hafši žó ekki afskipti af žessu, en žetta var aš sjįlfsögšu allt afleišing af žeim įtökum sem höfšu įtt sér staš og žróast į noršurslóšum į strķšsįrunum.
29. Mig langar hér ķ lokin til aš draga athyglina stuttlega aš žeirri hernašarhjįlp sem Sovétrķkjunum barst aš vestan frį Bretlandi og Bandarķkjunum. 

Žetta hófst allt meš Ķshafsskipalestunum sem Churchill beitti sér svo mjög fyrir aš hęfu siglingar strax ķ įgśst 1941, ašeins tveimur mįnušum eftir innrįs Žjóšverja ķ Sovétrķkin. Um fjóršungur vestręnu hergagnaašstošarinnar til Sovétrķkjanna ķ strķšinu fór Ķshafsleišina svoköllušu um Hvalfjörš og sķšan frį upphafi įrs 1943 beina leiš frį Skotlandi austur af Ķslandi og til Noršvestur Rśsslands. Ašrar leišir voru yfir Kyrrahaf frį Vesturströnd USA til Vladivostok og sķšan um Persaflóa. Žessar leišir fóru žó ekki aš taka viš miklum flutningum fyrr en į seinni hluta strķšsins. 

Tölurnar yfir žessa hjįlp eru ķ raun ótrślegar og sżna aš Vesturveldin og žó kannski einkum Bandarķkin björgušu Sovétrķkjunum og héldu Rauša hernum gangandi svo honum varš kleift aš leggja undir sig Austur Evrópu. Rśssar voru góšir ķ aš smķša skrišdreka, fallbyssur, og handvopn. Einnig nįšu žeir góšum tökum į flugvélasmķši efir aš išnašur žeirra hafi veriš endurreistur austan Śrafjalla įriš 1943. Žaš sem Sovétrķkin höfšu mikinn įhuga į aš fį aš vestan voru ökutęki, ekki sķst jeppar og trukkar. Ķ strķšslok įtti Rauši herinn 665 žśsund ökutęki. Žar af voru 427 žśsund frį Vesturlöndum. Žeir fengu mikiš af fjarskiptabśnaši svo sem sķma og talstöšvar. Einnig ratsjįrbśnaš. Mjög mikiš af matvęlum var sent og žau fóru ķ Rauša herinn sem aš jafnaši hafši 11 milljónir manna undir vopnum. Tališ er matvęlasendingar aš vestan hafi gert Sovétmönnum kleift aš gefa hverju hermanni um 250 gramma matarskammt aš mešaltali daglega öll strķšsįrin. Nįnast annar hver af žeim 35 milljónum Sovétborgar sem voru kallašir til heržjónustu ķ strķšinu fékk stķgvél į fętur sķna sem voru framleidd ķ Bandarķkjunum. Svona mį įfram telja. 

Til aš byrja meš žį höfšu hergagnaflutningarnir til Sovétrķkjanna kannski mest pólķtķska og tįknręna žżšingu en eftir žvķ sem į leiš fór žetta aš skipta mjög miklu mįli og žaš er alveg hęgt aš fęra rök fyrir žvķ aš žessar vistir og hergögn hafi rįšiš gęfumuninn um aš Sovétrķkin gįfust ekki upp og höfšu sigur aš lokum įsamt öšrum bandamönnum.

Ķtarlegri lista yfir žessi hergögn og vistir auk nįnari hugleišingar um žetta mį finna ķ bók minni Nįvķgi į noršurslóšum (2012).
30. Annaš sem er athygli vert er aš bera saman mannfall bandamannažjóšanna žriggja, žaš er Sovétrķkjanna, Bretlands og Bandarķkjanna - og einnig Žżskalands. Žį kemur fram veruleiki sem er allt annar en okkur hefur veriš talin trś um ķ vestręnum įróšri og söguskošun. 

Blóšbašiš var į Austurvķgstöšvunum og žaš var skelfilegt. Sovétrķkin missa yfir 21 milljón manna, 11 prósent af žjóšinni. Žjóšverjar litlu minna hlutfallslega. Um 90% af žżskum hermönnum sem féllu ķ strķšinu létu lķfiš į Austurvķgstöšvunum. Samanboriš viš žessar tölur žį blikna manntjónstölur Breta og Bandarķkjamanna. Bretar missa 388 žśsund manns og Bandarķkin 295 žśsund samanlagt bęši ķ Evrópustyrjöldinni og ķ Kyrrahafi. 

Žaš mį segja aš Vesturveldin hafi aš mjög miklu leyti lįtiš Sovétrķkin berjast fyrir sig, žaš voru žau sem tóku į sig langstęrsta blóšreikninginn. Rśssar fengu ķ stašinn hergögn og vistir og Sovétrķkjum Stalķns var bjargaš. Gjaldiš (auk žess sem greitt var meš fjįrmunum mest til framleišenda į Vesturlöndum) var svo aš Austur Evrópa var nįnast afhent Sovétmönnum. Žaš voru Bretar og Bandarķkjamenn sem geršu žaš - ekki sķst meš žvķ aš sjį til žeim fyrir bķlum, fęši og skóklęšum svo žeir kęmust sem hrašast yfir, en lķka matvęlum og tękjabśnaši af ótrślegasta tagi.
31. Hér vi ég svo rétt ķ lokin rekja stuttlega helstu atrišin žar sem Churchill įtti beina aškomu og hann beitti sér persónulega sem stjórnmįlamašur og leištogi į strķšstķmum. 

Viš veršum įvallt aš hafa ķ huga aš Winston Churchill var enginn einręšisherra og hann starfaši samkvęmt lżšręšislegu umboši žingsins žar sem hann fór fyrir žjóšstjórn į strķšstķmum. Hann var ekki einrįšur, žvķ fór fjarri, oft var tekiš fram fyrir hendur hans og "vit haft fyrir honum". Churchill įtti žaš til aš vera hvatvķs og fljótfęr og hann gat gert mistök sem hefšu kostaš hann forsętisrįšherraembęttiš. Hann var oft haršlega gagnrżndur heima fyrir og hann hafši oft hangandi yfir sér hótanir um aš hann yrši settur af, ekki sķst įrin 1941 og 1942 žegar flest var Bretum mótdręgt ķ strķšinu og stašan tvķsżn.
32. Žessi tvö atriši sem Churchill beitti sér fyrir aš yršu aš veruleika en uršu ekki eru tvenn mistök sem hefšu getaš undiš brįšan endi į setu hans ķ forsętisrįšherrastól. Ef menn hefšu sent her til Finnlands til aš berjast žar gegn Sovétrķkjunum ķ Vetrarstrķšinu žį hefši styrjöldin sjįlfsagt tekiš ašra stefnu og jafnvel tapast žar sem menn hefšu lent ķ strķši viš Rśssa og Žjóšverja samtķmis. Hitt atrišiš: innrįs ķ Noršur Noreg hefši įn efa oršiš feigšarflan. Sś hugmynd sżndi kannski skżrast aš žó aš noršurslóšir vęru aš mörgu leyti örlagasvęši ķ pólitķskum ferli Winstons Churchills žį hafši hann sįralķtiš vit į ašstęšum žar og stašhįttum. Hann kom aldrei noršur fyrir heimskautsbaug į sinni löngu ęvi.
33. Žaš sem kannski stendur uppśr er aš Vesturveldin héldu ķ horfinu į noršurslóšum aš seinni heimsstyrjöld lokinni. Žaš tókst aš forša žvķ aš Sovétrķkin reistu herbękistöš į Svalbarša og tęku Bjarnarey ķ Barentshafi yfir. Rśssar sem ķ strķšslok voru komnir inn ķ Finnmörku ķ Noršur Noregi drógu sig til baka yfir landamęrin inn ķ Sovétrķkin. Ķsland og Noregur tilheyršu vestręnu blokkinni og uršu sķšar meš ķ NATO. Svķžjóš hélt hlutleysi sķnu og fyrir Finnum lį aš halda jafnvęgi į hnķfsodd ķ kalda strķšinu žar sem žeim héldu vinsamlegum samskiptum viš Sovétrķkin og voru jafnframt opnir mót vestri. 

Žaš er erfitt aš eigna Churchill bókstaflega eitthvaš af nišurstöšu eftirstrķšsįranna persónulega og honum er kannski enginn greiši geršur meš slķkri upphafningu. Hann var manneskja af holdi og blóši og hann var ekki einn žó hann hefši forystuhlutverk. Meš honum starfaši fjöldi fólks. Einmitt žaš bjargaši honum kannski frį žvķ aš gera mestu mistökin. Samstarfsmenn gįtu sagt viš hann "Nei Winston, žetta gengur ekki" og hann varš aš taka miš af žvķ enda réši hann ekki einn. 

Žó mį meš vissu segja aš hlutverk hans, įherslur og störf žegar kom aš hernašinum į noršurslóšum hafi valdiš śrslitum um žróun margra atburša og sögu ķ žessum mikilvęga heimshluta sem hann sjįlfur žekkti žó gróft sagt ekki nema af afspurn. 

Hermašurinn, blašamašurinn, rithöfundurinn og stjórnmįlamašurinn Winston Churchill var mjög įhugaveršur persónuleiki, og heillandi į margan hįtt. Atburšir į noršurslóšum uršu afgerandi fyrir feril hans og hann hafši aš mörgu leyti mjög mikil įhrif į žróun žessara sömu atburša į žessum svęšum - jafnvel śrslitaįhrif. 

Sömuleišis hefšu atburšir hér noršurfrį hęglega getaš bundiš brįšan enda į feril hans. Saga Winstons Churchill og arfleifš vęri sjįlfsagt meš öšrum hętti ef allt hefši fariš į versta veg.

 

 

  

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sögugrśsk - sżnishorn.

(smelliš į myndir

til aš sjį greinar):