Prentaš mišvikudaginn 20. nóvember kl. 16:47 af www.magnusthor.is

15. aprķl 2012 10:50

Hrakningasaga selveišibįts

Hér er seinni hluti frįsagnar minnar af slysinu mikla fyrir 60 įrum žegar fimm norsk selveišiskip hurfu sporlaust ķ hafinu noršur af Ķslandi en önnur nįšu höfn viš illan leik į Ķslandi. Fyrri hlutinn er hér į heimasķšunni. Einn žessara bįta var Arild frį Tromsö. Žessi grein segir sögu įhafnar hans:

 

Hrakningar noršan śr Dumbshafi sušur fyrir Ķsland

 

Eitt žeirra selveišiskipa sem lentu ķ óvešrinu mikla įriš 1952 var Arild frį Tromsö, sem lenti ķ miklum hrakningum įšur en žaš nįši höfn ķ Bķldudal. Skipiš var žį illa śtleikiš eftir fleiri sólarhringa barįttu viš ofsafengin vešuröflin. Einn mašur śr įhöfninni var tżndur og annar slasašur.

 

Kåre Nielsen var einn af hįsetunum sem réšu sig um borš ķ Arild viš upphaf selvertķšarinnar ķ mars įriš 1952.

 

Ķ vari viš ķsinn

 

Arild kom į veišislóšina į hafsvęšunum umhverfis Jan Mayen ķ lok mars mįnašar. Eftir nokkra leit fannst mikiš af sel į slóšinni.

           

Veišarnar byrjušu vel og allar ašstęšur voru įgętar. Óvešriš brast fyrst į meš noršaustan kalda og kafaldsbyljum. Vindurinn fęršist hratt ķ aukana og brįtt var kominn stormur meš sęroki og hęttu į ķsingu. Allir menn voru kallašir śt til aš hreinsa snjó og berja ķs af skipinu sem lagšist ķ hlé viš ķsröndina įsamt fimm öšrum bįtum. Ķsinn veitti nokkuš skjól. Žessi litli floti lét ekki önnur skip vita af sér. Menn vildu ekki koma upp um stašsetningar sķnar af ótta viš aš fleiri skip męttu į svęšiš til aš stunda veišar ķ samkeppni viš žį sem fyrir voru.

 

Lagt į lens

 

Žegar birti aš morgni 3. aprķl sįu menn aš įstandiš var oršiš ķskyggilegt. Ķsinn var byrjašur aš brotna upp. Stór ķsflök rak hratt undan vindi ķ įtt aš selveišiskipunum. Žessi ķs gat hęglega skemmt eikarskrokka bįtanna og jafnvel sökkt žeim. Menn įttu engan annan valkost en aš hörfa frį ķsnum og žvķ skjóli sem hann veitti, og gera sjóklįrt ķ storminum.

           

Brįtt var Arild śti į opnu hafi eins og hin skipin. Ęšislegur darrašadans hófst nś ķ Ķshafinu žar sem vešriš var snarvitlaust. Himinn og haf runnu saman ķ eitt. Til aš byrja meš keyrši skipstjórinn upp ķ vindinn meš nęr fullu vélarafli. Öldurnar gegnu yfir skipiš sem fékk į sig mörg žung högg. Öllum um borš var ljóst aš žaš vęri ašeins spurning um tķma žar til bįturinn brotnaši og lišašist ķ sundur undan įlaginu og fęrist, ef žaš tękist ekki aš slį honum į lens undan vindinum. Žetta var žó hęgara sagt en gert įn žess aš eiga į hęttu aš brot riši yfir skipiš. Skipstjóranum tókst žetta žó loks meš lagni.

 

Mölbrotiš skip....

           

Arild lét žó mjög illa ķ sjó. Žaš voru ógnandi brotsjóir allt umhverfis skipiš. Įhöfninni tókst aš kasta śt rekakkeri sem bįturinn dró į eftir sér. Viš žetta hęgši į rekinu undan vindinum og bįturinn varš stöšugri. Žrįtt fyrir žetta voru allar ašstęšur mjög ógnvekjandi. Skipiš fékk hvaš eftir annaš į sig brot sem kurlušu bita śr yfirbyggingunni sem var śr tré. Allir um borš hugsušu aš nś myndi brįtt renna upp žeirra sķšasta stund.

           

Eftir nokkurra klukkustunda lens voru fjórir menn sendir aftur fyrir brś til aš lagfęra bśnaš sem žar var. Einn žeirra sį śtundan sér hvar stórt brot kom ęšandi. Hann kallaši višvörun til hinna og nįši įsamt öršum manni aš hlaupa ķ skjól inni ķ stżrishśsi įšur en allt skipiš fór į bólakaf. Stżrishśsiš hįlffylltist af sjó og žegar skipiš lyftist aftur upp sprengdi sjórinn upp brśarhuršina bakboršsmegin.

 

Śtsżniš var ekki glęsilegt gegnum brotna dyragęttina. Öšrum manninum sem hafši oršiš eftir śti hafši skolaš fyrir borš og hann sįst hvergi. Hinn lį stórslasašur į žilfarinu. Hann hafši kastast fyrir borš stjórnboršsmegin en žaš vildi honum til lķfs aš hann hafši flękst ķ spotta sem notašur var til aš hķfa selskrokka um borš ķ skipiš. Hann hékk žvķ ķ žessum spotta viš skipiš, og žegar skipiš rśllaši aftur yfir į stjórnborša skolaši aldan honum aftur um borš. Bįšir léttabįtar skipsins sem voru notašir til selveiša höfšu hangiš ķ davķšum sitt hvoru megin aftur af stżrishśsinu voru mölbrotnir. Aftari hluti yfirbyggingar skipsins meš bestikki og lśkar skipstjórans var horfinn. Ašeins sjįlft stżrishśsiš stóš eftir.

 

...og hįlffullt af sjó

 

Skipiš var hjįlffullt af sjó eftir žetta įfall. Nišri ķ vélarrśmi nįši sjórinn upp į mišja vél sem gekk žó enn žar sem loftinntakiš fór ekki į kaf. Nś varš aš reyna aš dęla sjónum śr skipinu. Nokkrar litlar rafknśnar dęlur voru undir žilfari og žęr komu nś aš góšum notum. Einnig skiptust mennirnir į viš aš knżja handdęlu sem var um borš. Žaš gekk žó hęgt aš dęla sjónum frį borši. Eftir įtta tķma erfiši tókst loks aš ljśka žvķ verki aš mestu leyti.

 

Į mešan žetta stóš yfir fékk Arild nżtt brot į sig. Efsti hluti frammastursins meš śtsżnistunnunni sem notuš var til aš skima śr eftir sel féll nišur į žilfariš meš miklu braki. Mildi var aš dekkiš var sterkbyggt og śr haršviš sem brotnaši ekki žegar žungt mastriš féll nišur. Žegar hér var komiš hafši nęr allt hreinsast af skipinu. Einungis lśkarkappinn fram į, restin af frammastrinu og laskaš stżrishśsiš stóš eftir. Įhöfnin var śrvinda. En skrokkur skipsins hélt og vélin gekk. Į mešan svo var žį flaut žetta litla eikarskip og įhöfnin hélt ķ vonina.

 

Hrakist sušur ķ höf

           

Óvešriš geisaši ķ rśma žrjį sólarhringa įšur en žvķ fór aš slota. Bęši loftskeytastöš og mišunartęki skipsins höfšu eyšilagst žegar bestikkiš molnaši ķ brotinu. Mennirnir į Arild höfšu einungis óljósa hugmynd um hvar žeir vęru staddir. Žeir reyndu aš hvķlast og įtta sig į stašsetningu skipsins. Skipstjórinn afréš aš reyna aš nį höfn į Ķslandi sem hann taldi aš lęgi ķ sušri. Žeirri stefnu var haldiš ķ nokkra tķma en ekkert sįst til lands. Loks žegar sįst til sólar var hęgt nį miši į sólarhęšina og finna śt hvar skipiš var statt. Įhöfninni brį ķ brśn žegar śtreikningar sżndu aš skipiš var statt 150 sjómķlur sušvestur af Reykjanesi. Žeir höfšu lensaš sušur meš Vestfjöršum og Vesturlandi į um 14 sjómķlna hraša aš mešaltali į klukkustund. Žessi mikla ferš var į skipinu žó rekakkeri vęri śti allan tķmann. Vélin hafši veriš į hęgri ferš og oft bakkaš į fullu til aš bremsa skipiš af ķ öldusköflunum. Meš žessar upplżsingar  ķ höndunum var ekki um annaš aš ręša en snśa viš og taka stefnu į Reykjanes.

 

Misstu af Reykjavķk

 

Eftir aš hafa barist gegn vindinum ķ įtt aš Reykjanesi ķ einn og hįlfan sólarhring sįst Ķsland loks rķsa śr hafi. „Viš ętlušum til Reykjavķkur en vorum ekki kunnugir og įttum ekki sjókort til aš sigla inn eftir. Viš fylgdum žvķ ströndinni noršur į bóginn. Śti fyrir Vestfjöršum męttum viš ķslenskum fiskibįt. Įhöfn hans leišbeindi okkur inn til Bķldudals“, sagši Kåre Nielsen ķ vištali viš greinarhöfund įriš 1999.

 

Žaš var ömurleg sjón sem ķbśar Bķldudals sįu į pįskadag įriš 1952 žegar Arild seig aš bryggju illa śtleikinn. Įhöfn skipsins var öržreytt. Norski fįninn blakti ķ hįlfa stöng ķ afturmastrinu til vitnis um žeir hefšu misst einn af skipsfélögum sķnum ķ greipar Ęgis. Įhöfn Arild hafši veriš sambandslaus viš umheiminn og žeir höfšu ekki hugmynd um aš fimm bįta og 79 sjómanna sem allir voru kollegar og margir vinir og kunningjar, var saknaš eftir žetta mikla óvešur sem žeim hafši tekist aš bjargast śr.

 

Kåre Nielsen var minnistętt aš margir af ķbśum Bķldudals sem vissu allt žetta og stóšu į bryggjunni og horfšu į norska selveišibįtinn leggjast aš, hefšu komist viš og sżnt mikla hluttekningu žegar hann og félagar hans stigu loks į land. Fjölmišlar į Ķslandi höfšu greint ķtarlega frį žvķ aš fjölmargra norskra selveišiskipa vęri saknaš og leit var hafin bęši į śr lofti og į sjó.

 

Norsku sjómennirnir fengu afar góšar móttökur į Bķldudal og seinna žegar žeir fluttu skip sitt yfir til Ķsafjaršar žar sem gert var viš skemmdirnar į bįtnum svo sigla mętti heim til Noregs. Žegar Kåre minntist žessa atburšar réttri hįlfri öld sķšar var honum enn ķ huga mikiš žakklęti til Sigfśsar B Valdimarssonar sjómannatrśboša į Salem, sem og Hjįlpręšishersins į Ķsafirši. Kåre Nielsen lét ekki af sjómennsku eftir žessa miklu svašilför. Hann kom sķšar oft viš į Ķslandi į selveišiferšum frį heimaslóšum sķnum ķ Troms fylki ķ Noršur Noregi til veišisvęšanna viš Jan Mayen og Nżfundnaland. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sorgin og örvęntingin var alger dagana og vikurnar eftir aš fimm norsk selveišiskip hurfu noršur af Ķslandi fyrir 60 įrum. Lengi lifšu įstvinir ķ žeirri von aš einhverjir af mönnunum 78 hefšu komist upp į ķsinn og vęru enn į lķfi. Flugvélar frį Ķslandi leitušu įrangurslaust dögum saman og žaš var jafnvel reynt aš notast viš mišla til aš komast ķ samband viš mennina. Fréttin hér fyrir ofan birtist ķ Tķmanum 16. aprķl 1952.

 

 

 

Selveišibįturinn Brattind frį Tromsö var einn žeirra sem hurfu sporlaust meš allri įhöfn. Heima ķ Noregi bišu tķu eiginkonur og 17 börn eftir eiginmönnum og fešrum sem aldrei snéru aftur frį veišislóšunum noršur af Ķslandi.  

 

 


Til baka

Senda į Facebook


SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit bloggs