Prentaš mįnudaginn 19. nóvember kl. 18:18 af www.magnusthor.is

2. desember 2017 18:29

Myndband: Kynning og upplestur śr Vargöld į vķgaslóš

Nś ķ nóvember var ég meš klukkutķma žįtt į Śtvarpi Sögu žar sem ég kynnti nżju bókina. Hér er myndband sem Frišžjófur Helgason tók upp. Hann setti sķšan żmsar gamlar kvikmyndir yfir.

 

Žetta er fróšlegt. Sjón er sögu rķkari.

 

 

meira...
 

 
1. desember 2017 13:16

Bókarkafli śr Vargöld į vķgaslóš

Forsķša kįpu bókarinnar. Smelliš į hana til aš skoša sżnishorn af Vargöldinni.

Ķsland var eitt mikilvęgasta vķgi Bandamanna žegar stašan ķ seinni heimsstyrjöldinni var sem tvķsżnust 1940–1942.

 

Žį uršu miklir atburšir sem ófust meš żmsu móti saman viš sögu žjóšarinnar.

 

Nż bók mķn sem ber heitiš „Vargöld į vķgaslóš – frįsagnir tengdar Ķslandi śr seinni heimsstyrjöldinni“ greinir frį nokkrum slķkum žįttum.

 

-          Bretar nįšu glęnżjum žżskum kafbįti undan Sušurlandi sķšla sumars 1941, tóku įhöfnina til fanga og fęršu bįtinn til Hvalfjaršar. Ašstašan į Ķslandi var lykillinn aš žvķ aš žetta tókst.

 

-          Fyrsta sjóorrusta strķšsins var hįš undan Hornafirši ķ byrjun vetrar 1939. Hundrušum manna var slįtraš.

 

-          Mesti skipskaši ķ sögu Bretaveldis varš er bresku lišsflutningaskipi var sökkt viš Frakkland ķ jśnķ 1940. Nokkrum dögum fyrr flutti skipiš fyrstu bresku hermennina til Ķslands.

 

-          Višgeršaskipiš Hecla kom glęnżtt til Ķslands ķ jślķ 1941 og lį ķ Hvalfirši. Žżskur kafbįtur sökkti skipinu sķšar og hlaust af mikiš manntjón.

 

-          Hernįm Ķslands hafši djśpstęš įhrif į ķslensk börn. Valinkunnir Ķslendingar sem ólust upp į Vesturlandi rifja upp reynslu sķna af strķšsįrunum į mótunarįrum bernsku og ęsku.

 

Meš žvķ aš smella hér į "meira" mį lesa upphaf V. žįttar bókarinnar žar sem žessir menn segja frį nokkrum af minningum sķnum frį žessum örlagatķmum ķ sögu Ķslands.

 

 

V. žįttur

Hernįm ķ hugum ungra drengja - minningabrot

 

  

Breskir hermenn į skotęfingum meš riffla sķna og skotfęri sem liggja į jöršinni viš hliš žeirra. Ķ baksżn mį sjį ķslenska bęndur hlaša torfveggi. Hér mętast ķ einni ljósmynd aldalöng verkmenning til sveita į Ķslandi og hernašarmenning stórveldis.

 

Hernįmsįrin į Ķslandi hafa löngum veriš minnistęš ķ hugum margra Ķslendinga sem lifšu žessa tķma. Hér veršur gripiš nišur ķ minningar nokkurra manna sem voru drengir eša unglingar į hernįmsįrunum og ólust upp viš sunnanveršan Hvalfjörš og į Sušurnesjum. Žetta eru žeir Björn Sigurbjörnsson erfšafręšingur, Frišžjófur Björnsson lęknir, Jón Fr. Sigvaldason bifreišasmišur, Ólafur Ólafsson landlęknir og Sigurjón Vilhjįlmsson flugvirki. Rętt var viš Frišžjóf ķ įgśst 2106 en žį Björn, Jón, Ólaf og Sigurjón ķ september 2017.

 

 

Eins og rakiš hefur veriš aš hluta til ķ III. žętti žessarar bókar gekk mikiš į ķ Reykjavķk žegar Bretarnir komu og hernįmu Ķsland ķ maķ 1940 (sjį bls. 136–143).

 

Björn Sigurbjörnsson erfšafręšingur dvaldi um sumur į strķšsįrunum aš Kišafelli ķ Kjós og hafši góša yfirsżn žašan įsamt Frišriki bróšur sķnum yfir ytri hluta Hvalfjaršar. Žeir bręšur „njósnušu“ um herskip bandamanna, teiknušu myndir af žeim og fęršu upplżsingar til bókar.
„Ég man žeir komu žennan dag meš byssur og byssustingi ķ Austurbęjarskóla og inn ķ stofu, žar sem viš vorum ķ žrišja bekkjar kennslustund og rįku okkur śt. Stefįn Jónsson, kennari og rithöfundur, sem skrifaši mešal annars barnabękurnar um Hjalta litla, var kennari okkar. Hann tók žessu af stillingu. Žaš var ekki kennt meira žetta voriš žvķ žeir ętlušu aš taka skólann sem bękistöš fyrir herinn. Viš krakkarnir vorum ęgilega fegin žvķ žaš voru aš koma vorpróf. Žeim var aflżst og viš fengum aš fara sjįlfkrafa og įn prófa upp ķ nęsta bekk,“ segir Björn Sigurbjörnsson frį Kišafelli ķ Kjós. Hann menntaši sig sķšar į lķfsleišinni sem erfšafręšingur og gegndi mešal annars stöšu forstjóra Rannsóknarstofnunar landbśnašarins og var rįšuneytisstjóri ķ Landbśnašarįšuneytinu. Žarna var hann nķu įra gamall.

 

Frišžjófur Björnsson, sķšar lęknir, er fęddur 1930. Hann bjó ķ Reykjavķk. Žennan fagra maķdag var komiš aš stórum įfanga ķ lķfi hans. Frišžjófur įtti fyrsta sinni aš fara einn aš heiman. „Ég var ósköp lķtill, ašeins nķu og hįlfs įrs gamall. Foreldrar mķnir höfšu įkešiš aš senda mig ķ sveit aš Oddsstöšum ķ Lundarreykjadal ķ Borgarfirši. Žar skyldi ég vera allt sumariš. Foreldrum mķnum var meinilla viš strķšiš og seinna į móti hernįminu. Į žessum tķma töldu žau ekki koma til greina aš barn vęri ķ Reykjavķk žar mikil óvissa rķkti og jafnvel von į žvķ aš Ķsland dręgist ķ strķšiš og įrįsir yršu geršar į bęinn.“

 

Frišžjófur Björnsson lęknir sigldi meš herlišinu meš Laxfossi upp į Akranes į hernįmsdaginn 10. maķ 1940.
Nś var runnin upp sś stund aš Frišžjófur skyldi fara ķ sveitina. „Žennan dag įtti ég aš fara meš flóaskipinu Laxfossi yfir Faxaflóa til Akraness og įfram til Borgarness į leiš ķ sveitina. Ķ Borgarnesi ętlaši kunningjafólk aš taka viš mér og senda mig įfram daginn eftir meš mjólkurbķlnum upp ķ Lundarreykjadal. Žegar skipiš var aš bśast til brottfarar frį Reykjavķk var herinn žegar stiginn į land ķ Reykjavķkurhöfn. Žaš voru herskip į ytri höfninni og hermenn śt um allt. Einhverjir žeirra tóku sér far meš Laxfossi upp į Akranes žar sem žeir ętlušu aš hernema bęinn.“

 

Sś sjón aš horfa į hermenn meš alvępni brenndi sig ķ vitund barnsins enda höfšu slķkir menn blessunarlega ekki sést į Ķslandi. „Žetta voru ungir Bretar. Ég man alltaf aš žeir voru meš gasgrķmur um hįlsinn. Į leišinni yfir Faxaflóann horfiš ég į žį ęfa sig ķ aš setja žęr yfir andlitin.“

 

Žarna voru Bretar į leiš yfir flóann upp į Akranes til aš tryggja yfirrįšin yfir Hvalfirši. Žeir geršu sér grein fyrir mikilvęgi fjaršarins sem skipalęgis og óttušust aš Žjóšverjar reyndu landtöku žar ef svo fęri aš žeir birtust meš innrįsarher viš landiš. Af žessum sökum var mikilvęgt aš koma herflokkum fyrir viš fjaršarmynniš bęši noršan- og sunnanmegin. Um 120 manna undirfylki hermanna hafši fengiš žetta verkefni. Žaš skipti sér ķ žrjį hópa. Einn žeirra fór meš Laxfossi upp į Akranes į mešan tveir žeirra héldu upp į Kjalarnes og inn ķ Hvalfjörš. Žannig óku um 70 menn ķ bķlalest um hįdegisbil śt śr Reykjavķk, gegnum Mosfellssveit, fyrir Kollafjörš upp į Kjalarnes og inn ķ fjöršinn. Žessir bķlar voru teknir į leigu hjį Bifreišastöš Steindórs enda fylgdu engir herbķlar fyrstu hermönnunum sem stigu į land ķ Reykjavķk.

 

Jón Fr. Sigvaldason bifreišasmišur bjó meš fjölskyldu sinni ķ Śtkoti skammt innan viš Tķšaskarš.
Jón Fr. Sigvaldason, fęddur 1929, og sķšar bifreišasmišur, bjó meš fjölskyldu sinni ķ Śtkoti ķ Kjós. Bęrinn stendur rétt innan viš Tķšaskarš. Žetta skarš er fyrir ofan sušurmunna Hvalfjaršarganga ķ dag og um žaš liggur žjóšvegurinn ķ Hvalfirši. Jón segist muna žaš vel žegar fyrstu hermennirnir birtust ķ Hvalfirši strax aš morgni hernmįmsdagsins. „Žegar Bretarnir komu 10. maķ 1940 vorum viš śti į hlaši. Viš heyršum ķ bķl og sįum aš vörubķll kom akandi og fór hęgt. Eftir smį stund birtust svo tveir menn fótgangandi į hęšinni fyrir ofan bęinn. Ég hélt aš žetta vęru sķmamenn komnir aš sinna streng sem lį žarna yfir. En žetta voru sennilega fyrstu hermennirnir sem komu ķ Hvalförš žennan hernįmsdag. Žeir héldu įfram innśr og voru sjįlfsagt ķ eins konar könnunarleišangri įšur en herflokkarnir kęmu sķšar žennan sama dag.“

 

Ólafur Ólafsson landlęknir ólst upp ķ Brautarholti į Kjalarnesi žar sem herlišiš hreišraši um sig til aš vakta skipaumferš į Faxaflóa og aš Reykjavķk og um Hvalfjörš.
Į stórbżlinu Brautarholti utar į Kjalarnesi bjó Ólafur Ólafsson sķšar landlęknir įsamt foreldrum sķnum og systkinum. Foreldrar hans žau Ólafur Bjarnason og Įsta Ólafsdóttir sįtu jöršina. Ólafur er fęddur 1928 og var 11 įra žegar Bretar stigu į land. Frį Brautarholti er gott śtsżni sušur til Reykjavķkur.

 

„Žeir komu siglandi aš landinu um nótt og viš sįum skipin į sundunum viš Reykjavķk žegar viš fórum į fętur žennan dag. Fašir minn var mikiš į fundum ķ Reykjavķk. Hann var formašur samtaka bęnda og įtti bķl. Hann fór ķ bęinn til aš sinnna erindum klukkan nķu žennan morgun. Seinna um daginn óku fyrstu bķlarnir meš hermenn ķ hlaš ķ Brautarholti. Žeir voru bara komnir meš fjóra eša fimm bķla og gengu žarna um,“ segir Ólafur.  

 

„Mamma var heima meš okkur börnin. Žarna var lķka rįšsmašur okkar sem hét Alexander Įrnason og var śr Grindavķk auk fleira vinnufólks. Hann var mömmu til halds og trausts. Hśn hringdi ķ pabba sem var kominn til Reykjavķkur og sagši honum frį žvķ aš hermenn vęru komnir ķ Brautarholt. Viš vorum svo heppin aš hjį okkur var danskur fóšurmeistari til aš sjį um fjósiš hjį okkur sem var stórt og taldi eina 60 til 70 nautgripi. Pabbi hafši alltaf slķka menn hjį okkur. Žessi fóšurmeistari hét Georg og var dįlķtill ęvintżramašur sem hafši fariš vķša og reynt żmislegt. Mešan annars hafši hann veriš selveišimašur į Gręnlandi ķ tvö įr. Ég man aš mamma rįšfęrši sig viš Georg og hann sagši: „Aušvitaš, žeir ętla aš byggja hér bragga viš kirkjuna til aš fį vernd af henni žvķ žeir telja aš Žjóšverjar muni ekki varpa sprengjum aš kirkjunni.“ Georg taldi aš Bretar vęru komnir ķ Brautarholt til aš leita aš ašstöšu fyrir bśšir eša herstöš į Kjalarnesi. Ķ Brautarholti var hins vegar ekkert hśsnęši į lausu, jöršin ķ fullum rekstri og sumar ķ vęndum. Svo talaši Georg viš pabba ķ sķma žarna sķšar um daginn og žį kom fram hugmyndin um aš benda Bretum į aš žaš vęri laust hśsnęši ķ Arnarholti sem var skammt frį Brautarholti. Žar voru mikil hśs sem stóšu auš. Thor Jensen athafnamašur, sem rak mjólkurbśiš į Korpślfsstöšum, hafši keypt Arnarholt af pabba og notaši žaš sem sumarbś fyrir mjólkurkżrnar sem voru žį fluttar frį Korpślfsstöšum ķ Arnarholt. Žarna var enn svo snemma sumars aš kżrnar voru ekki komnar. Bretunum var bent į Arnarholt og žeir fóru žangaš. Sķšan tölušu Bretar sjįlfsagt viš Thor Jensen og fengu inni žar žvķ kżrnar komu aldrei frį Korpślfsstöšum žetta sumar. Arnarholt varš aš herbękistöš en Bretar hófust strax handa viš aš koma upp varšstöšvum, virkjum og hśsakosti sem voru braggarnir.“

 

Ólafur segir aš bresku hermennirnir sem fyrstir óku ķ hlaš aš Brautarholti hafi komiš vel fyrir. „Žetta voru myndarmenn. Nįfręndi okkar Žórhallur Vilmundarson, sķšar prófessor ķ sögu viš Hįskóla Ķslands, var staddur hjį okkur. Žarna var hann ķ Menntaskólanum ķ Reykjavķk og kunni ensku. Hann talaši viš Bretana og sagši okkur eftir į aš žeir tölušu Oxford-ensku. Žetta voru landgöngulišar breska flotans, svokallašir Royal Marines, menn śr ęšri stéttum Bretlands sem tóku landiš žennan dag. Sķšar žetta sumar hurfu žeir į braut og ķ stašinn komu „Cockneyjarnir“ svoköllušu en žaš voru strįkar śr alžżšustéttum, einkum fįtękrahverfum stórborganna, sem tölušu allt öšruvķsi ensku. Žórhallur sem var enn hjį okkur žį, var alveg klįr į žvķ, og sagši sjįlfur viš okkur žegar hann var aš reyna aš tala viš žessa strįka į sinni menntaskólaensku: „Žetta er alveg óskiljanlegur andskoti.““

 

Breskur foringi gengur meš mönnum sķnum um skotgrafir sem žeir hafa grafiš ķ grennd viš bęjarstęšiš ķ Brautarholti į Kjalarnesi. Bęjarhśsin eru fjęr og svo Esjan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Heimilisfólkiš ķ Brautarholti įttaši sig fljótt į žvķ aš Bretar litu į Hvalfjöršinn sem mikilvęgan staš. „Eitt žaš fyrsta sem žeir geršu var aš setja upp trjįdrumba śti į Framnesinu svokallaš fremst į Kjalarnesi sem įttu aš lķta śt fyrir aš vera fallbyssuhlaup. Žannig reyndu žeir aš blekkja Žjóšverjana sem komu fljśgandi yfir nesiš ķ njósnaleišöngrum. Seinna komu Bretar svo meš litla fallbyssu sem žeir settu upp ķ Mśsanesi nešan viš Brautarholtsbęinn. Hśn vķsaši śt į Faxaflóa. Žeir settu lķka vķša upp vķgi og varšstöšvar į Kjalarnesi til aš fylgjast meš umferš į landi, sjó og ķ lofti. Eitt helsta vķgi žeirra į Brautarholtsjöršinni var ķ Borginni svoköllušu sem er klettaborgin vestur af bęjarstęšinu. Žašan var gott śtsżni yfir Kjalarnesiš, mynni Hvalfjaršar, śt į Faxaflóa og aš sundunum Reykjavķk.“

 

Samskiptin viš hernįmslišiš

 

Öllu umstangi Breta viš aš koma upp ašstöšu og vörnum utanvert į Kjalarnesi fylgdi mikiš ónęši. Herinn žurfti lķka žak yfir höfušiš og leit allan hśsakost hżru auga. Til aš męta žörfum fyrir hśsnęši var hafist handa viš aš reisa bragga ķ Brautarholti.

 

„Žessu fylgdi svo mikiš brambolt, vesen og lęti aš viš fjölskyldan fluttum okkur um set frį Brautarholti žarna fyrsta hernįmssumariš. Viš eftirlétum ķbśšarhśsiš hermönnunum en bjuggum ķ stašinn ķ skólahśsinu į Klébergi į Kjalarnesi. Vinnufólkiš var hins vegar įfram ķ Brautarholti. Sķšan fórum viš bara daglega į milli Klébergs og Brautarholts annašhvort gangandi, rķšandi eša akandi til aš sinna dżrahaldinu, heyskap og öšrum bśstörfum. Um haustiš voru Bretarnir bśnir aš byggja sķna bragga og viš fengum hśsiš aftur. Žaš var žį ķ hręšilegu įstandi. Hermennirnir höfšu gengiš svo illa um, ekki sķst „Cockneyarnir.“ Žaš varš aš framkvęma stórvišgerš į hśsinu en breska herstjórnin greiddi kostnašinn af žvķ. Pabbi var lķka aš koma upp minkabśi žegar Bretarnir komu. Žaš varš aš leggja žaš nišur vegna žess aš herinn olli svo miklu ónęši meš skothrķš og lįtum. Žetta fékkst bętt. Bretarnir greiddu lķka bętur vegna žess aš mikiš ęšavarp ķ Andrķšsey, sem er viš Kjalarnesiš noršur af Brautarholtsbęnum, spilltist. Žarna hafši pabbi alltaf konur ķ eynni viš dśntekju og fengust allt upp ķ 70 pund į įri. Žetta lagšist alveg af ķ strķšinu. Žeir voru aš skjóta yfir eyna og fęldu kollurnar. Ég veit aš pabbi fékk lķka bętur fyrir žetta,“ segir Ólafur Ólafsson.  

 

Jón Fr. Sigvaldason frį Śtkoti segir aš nįttśrfar viš Hvalfjörš hafi mįtt lķša fyrir flotaumsvifin ķ firšinum į strķšsįrunum. „Žaš var mikill sóšaskapur af žessari skipaumferš um fjöršinn. Fjörurnar voru stundum svartar af olķu og mikill fugladauši. Allt ęšarvarp ķ Hvalfirši eyšilagšist. Žaš var mikill skaši aš žvķ. Minni herskipin tóku olķu śr olķuskipum į legunum inni ķ Hvalfirši og eflaust hefur žį fariš olķa ķ sjóinn“.

 

Breska orrustuskipiš Duke of York var einn žeirra bryndreka sem ķslenskir strįkar viš Hvalfjöršinn žekktu ķ sjón. Hér liggur skipiš viš Hvķtanes meš Reynivallahįls ķ bakgrunni. Duke of York hlaut fręgš ķ įtökum um Ķshafsskipalestirnar, sjį nįnar bókina Nįvķgi į noršurslóšum eftir höfund žessarar bókar.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žaš var žó ekki bara olķa sem fór ķ fjöršinn. Mikiš af alls kyns varningi rak į fjörur. „Žetta var lķkast til żmislegt sem menn höfšu kastaš frį borši ķ skipunum eša hreinlega misst ķ sjóinn. Viš Frišrik bróšir minn fundum til dęmis fjölmargar reykjarpķpur ķ fjörunum. Viš bįrum žetta heim en įttum ekkert tóbak ķ žęr. Viš leystum žaš meš žvķ aš reykja žurra hrossatašsköggla ķ žeim,“ segir Björn Sigurbjörnsson į Kišafelli og hlęr viš endurminninguna.  

meira...
 

 
16. nóvember 2017 21:00

Vargöld į vķgaslóš

Nż bók ķ ritröš minni um atburši sem tengjast Ķslandi eša geršust hér eša ķ grennd viš landiš er nś komin śt.

 

Forsķša kįpu bókarinnar. Smelliš į žessa mynd og žį er hęgt aš skoša sżnishorn af bókinni. Žar er m. a. efnisyfirlit, inngangur, upphaf I. žįttar, ljósmyndir og bakhliš kįpu.
 

 

Bókin heitir Vargöld į vķgaslóš - Frįsagnir tengdar Ķslandi ķ seinni heimsstyrjöldinni.

 

Hér eru nokkrir frįsagnažęttir žar sem greint er frį żmsu sem lķtt hefur veriš sagt frį hér į landi.

 

Į baksķšu bókarinnar segir mešal annars:

 

Ķsland var eitt mikilvęgasta vķgi bandamanna žegar stašan ķ seinni heimsstyrjöldinni var tvķsżnust 1940–1942. Žį uršu miklir atburšir sem ófust meš żmsu móti saman viš sögu žjóšarinnar.

 

Bretar nįšu glęnżjum žżskum kafbįti undan Sušurlandi sķšla sumars 1941, tóku įhöfnina til fanga og fęršu bįtinn til Hvalfjaršar. Ašstašan į Ķslandi var lykillinn aš žvķ aš žetta tókst.

 

Fyrsta sjóorrusta strķšsins įtti sér staš undan Hornafirši ķ byrjun vetrar 1939. Hundrušum manna var slįtraš.

 

Mesti skipskaši ķ sögu Bretaveldis varš er bresku lišsflutningaskipi var sökkt viš Frakkland. Nokkrum dögum fyrr flutti skipiš fyrstu bresku hermennina til Ķslands.

 

Višgeršaskipiš Hecla kom glęnżtt til Ķslands og lį ķ Hvalfirši. Žżskur kafbįtur sökkti skipinu sķšar og hlaust af mikiš manntjón.

 

Hernįm Ķslands hafši djśpstęš įhrif į ķslensk börn. Valinkunnir Ķslendingar rifja upp reynslu sķna af strķšsįrunum į mótunarįrum bernsku og ęsku.

 

Ég į örugglega eftir aš segja meira frį innihaldi žessarar bókar og birta śr henni kafla hér į žessu vefsetri.  

- Magnśs Žór

meira...
 

 
1. mars 2013 00:15

Churchill og noršurslóšir

(Uppfęrt: Meš žvķ aš smella hér mį sjį glęrur fyrirlestrarins og handritspunkta viš žęr)

 

Ķ hįdeginu į morgun laugardag, er mér bošinn sį heišur aš halda fyrirlestur hjį Churchill klśbbnum. Žessi klśbbur er óformlegur vettvangur fyrir fólk sem hefur įhuga į aš kynna og ręša söguleg mįlefni tengd Winston Churchill.

 

Klśbburinn er af og til meš hįdegisveršarfundi žar sem fyrirlesarar fjalla um żmis mįlefni tengd žessum merka stjórnmįlamanni sem einnig var hermašur, blašamašur, rithöfundur og listmįlari. Ég hef fariš į nokkra žessara funda og žaš er mjög įnęgjulegt og fręšandi ķ afslöppušu umhverfi.

 

Smelliš hér til aš sjį fésbókarsķšu Churchill klśbbsins.

 

Mitt erindi ber titilinn "Churchill og noršurslóšir". 

 

Noršurslóšir og atburšir žar voru į margan hįtt örlavaldar fyrir stjórnmįlaferil Winstons Churchill. Hann var leišandi ķ stefnumótum og įkvöršunum sem höfšu afgerandi įhrif į gang sögunnar.

 

Žetta į ekki sķst viš um Ķsland. Žaš var til aš mynda Winston Churchill sem fékk bresku rķkisstjórnina og yfirstjórn breska hersins til aš fallast į aš hernema Ķsland.

 

Nokkrum dögum sķšar leiddu atburšir į noršurslóšum til žess aš Churchill varš valinn forsętisrįšherra Bretlands.

 

Winston Churchill vildi gera noršurslóšir aš miklu meiri vķgvelli ķ seinni heimsstyrjöld en raun varš og žótti žó flestum meir en nóg um.

 

Atburšir į noršurslóšum leiddu til žess aš Churchill hitti Stalķn augliti til auglitis ķ Moskvu ķ įgśst 1942 žegar stašan ķ seinni heimsstyrjöld var hvaš tvķsżnust. Aš skilnaši uršu žeir įsįttir um aš hittast aftur innan nokkurra mįnaša ķ Hvalfirši og žį skyldi Roosevelt Bandarķkjaforseti fį aš vera meš. Churchill hafši komiš til Ķslands įri fyrr og greinilega litist vel į landiš.

 

Hér er stutt myndskeiš sem sżnir hann halda ręšu ķ žessari för į flugvellinum ķ Moskvu. Žarna er ekkert hik žó śtlitiš sé dökkt:

 

 

 

Įfram mį telja, žaš er af nógu aš taka žegar fjallaš er um Churchill og noršurslóšir. Margt kemur į óvart žegar sagan er skošuš ķ žessu samhengi.

 

Adolf Hitler hafši sannarlega įstęšu til aš segja nįnustu herforingjum sķna meš skżrum hętti aš noršurslóšir vęru örlagasvęši Evrópu ķ seinni heimsstyrjöld.

 

Žetta voru mikilvęg svęši fyrir 70 įrum - žau eru žaš enn og žżšing žeirra fer vaxandi meš hverjum mįnuši sem lķšur.

 

Frétt vikunnar er aš nęr öruggt megi telja aš geysilegar olķulindir leynist sušaustan til ķ botni Barentshafs. Žetta eru mjög įhugaverš tķšindi žó žau komi kannski ekki endilega mjög į óvart.

 

Lengi hefur veriš tališ aš žarna vęru mikil aušęvi og žegar er vitaš aš žarna eru miklar gaslindir. Į žessum slóšum er hiš svokallaša "grįa svęši" sem Noršmenn og Rśssar nįšu loks samkomulagi um sumariš 2011.

 

Žaš veršur stöšugt augljósara aš įhugaveršir tķmar eru framundan į noršurslóšum. Spennan er aš aukast į fleiri en einn hįtt.

 

Fréttaveitan Barents Observer greinir nś ķ vikunni frį žvķ aš Bandarķkjamenn ętli aš verja 50 milljónum dollara til endurbóta į ratsjįrstöšinni ķ Vardö ķ Finnmörku en hśn vaktar Barentshafiš og Noršvestur Rśssland. Į sama tķma varar Pśtķn Rśsslandsforseti viš žvķ ķ ręšu aš hernašarleg spenna geti aukist į noršurslóšum. Sama dag bżšur varnarmįlarįšherra Noregs NATO upp į aš halda fleiri heręfingar į heimskautasvęšunum.

 

Allt gerist žetta ķ vikunni sem nś er aš renna skeiš sitt į enda.

 

Įšur er vitaš aš mikil uppbygging į sér staš bęši nyrst ķ Noregi og ķ noršvestur Rśsslandi til aš nżta olķu og gas ķ Barentshafi. Norsk stjórnvöld ętla nś aš selja gömlu kafbįtastöšina Olavsvern viš Tromsö til olķuvinnslufyrirękja. Reyndar fyrir slikk, gömul kaldastrķšsmannvirki eru ekki hįtt metin ķ dag og menn žakka fyrir ef hęgt er aš nżta žau ķ eitthvaš gagnlegt sem getur gefiš af sér störf og tekjur.  

 

Borpallar og gasflutningaskip verša stöšugt algengari sjón. Fyrstu skipin eru žegar farin aš sigla meš gas eftir noršausturleišinni svoköllušu, noršur fyrir Rśssland og Sķberķu til hafna ķ Asķu.

 

Viš žetta bętist svo aš Noršmenn sem bśa yfir mikilli reynslu og žekkingu telja nś aš lķkur séu į aš olķa finnist į Jan Mayen svęšinu.

 

Forseti Ķslands bendir réttilega į žaš į alžjóša vettvangi aš Ķsland sé óšum aš nżta sér žau sóknarfęri sem felast ķ auknum umsvifum į noršurslóšum.

 

Žaš er allt į fleygiferš og viš erum og eigum aš vera į vellinum. Nś er skynsamlegt aš iška sķna heimavinnu og kynna sér og ręša söguna. Hśn getur kennt okkur żmislegt.

 

Hįdegisveršarfundur Churchill klśbbsins veršur haldinn į veitingastašnum Nauthól viš Nauthólsvķk og žaš hefst klukkan 12 į hįdegi laugardaginn 2. mars.

 

Meš žvķ aš smella hér mį skrį sig og inni ķ žessu er falinn góšur hįdegisveršur į flottum staš. 

 

Allir eru velkomnir, žaš eru engin skilyrši um aš vera ķ klśbbnum eša neitt - enda er žessi klśbbur ekki meš neina félagaskrį.

 

Winston Churchill kemur meš tundurspilli śr Hvalfirši til Reykjavķkur 16. įgśst 1941. Hér eru öll "vörumerkin" til stašar. Hįttsettur sjólišsforingi sem er fulltrśi flotaveldisins stendur sperrtur. Sjįlfur forsętis- og varnamįlarįšherra Bretlands Winston Spencer Churchill meš vindilinn og V-sigurmerkiš į lofti. Ķbśar Reykjavķkur bķša spenntir į bryggjunni og um borš skipum sem liggja viš hana. Ķ baksżn mį greina turn Reykjavķkurapóteks, Eimskipafélagshśsiš og Hafnarhśsiš. Faržegaskipiš Esja liggur viš hafnarbakkann framan viš žaš. Žetta var sögulegur dagur en žrįtt fyrir aš Churchill yrši mikill örlagavaldur į noršurslóšum žį įtti hann aldrei eftir aš koma noršar į hnöttinn en ķ Hvalfjörš.  

 

 

meira...
 

 
4. janśar 2013 22:00

Bķó dagsins

 

Nįvķgi į noršurslóšum - Ķshafsskipalestirnar og ófrišurinn 1942-1945. from Magnus Thor Hafsteinsson on Vimeo.

 

meira...
 

 
31. desember 2012 16:52

„...og fór į Žjótinn og stóš žar...“

Strand Baršans RE viš Akranes

 

Togarinn Baršinn RE strandaši į skeri viš Akranes įriš 1931 ķ blķšskaparvešri. Skipstjórinn tók miš af gulu hśsi ķ landi samkvęmt dönsku lóšsbókinni. Žaš įtti eftir aš reynast afdrifarķkt.

 

Aš morgni 21. įgśst įriš 1931 var togarinn Baršinn RE 274 aš veišum į mišju Svišinu svokallaša, žekktum aflamišum ķ Faxaflóa um 7 sjómķlur vestur af Akranesi. Žaš var blanka logn og glaša sólskin žennan sķšsumarsdag. 

 

Baršinn var smķšašur ķ Englandi įriš 1913. Togarinn var 415 brl., bśinn 700 hestafla žriggja žjöppu gufuvél. Hingaš til lands kom hann sumariš 1925 žegar śtgeršarmenn į Žingeyri sem allir höfšu eftirnafniš Proppé keyptu hann og gįfu nafniš Clementķna ĶS 450. Įriš eftir var nafni skipsins breytt ķ Baršinn ĶS 450. Haustiš 1929 var togarinn seldur til Reykjavķkur. Hélt hann įfram sama nafni en fékk einkennisstafina RE 274. Žessi kennimerki bar hann žegar hann steytti į Žjótnum 21. įgśst 1931.  

 

Laust fyrir hįdegi įkvaš skipstjórinn aš hętta veišum og halda til  Akraness. Trolliš var hķft um borš, mennirnir į vakt hófu aš gera aš aflanum og Baršinn hélt til lands.  Brįtt sigldi togarinn į 7 – 8 sjómķlna hraša meš beina stefnu į sušurenda Akrafjalls.  Įrsęll Jóhannsson skipstjóri (f. 1893 – d. 1974) hafši veriš meš skipiš ķ tępt įr. Hann var 37 įra gamall. Fyrir 10 įrum hafši hann lokiš skipstjórnarstigi 3. stigs frį Stżrimannaskólanum ķ Reykjavķk. Įrsęll var einn ķ brś Baršans į siglingunni til Akraness. Žeir voru alls 19 um borš, en nś hafši Įrsęll tekiš žį įkvöršun aš fjölga um einn ķ įhöfninni. Hann hafši hug į žvķ aš reyna frekar fyrir sér meš afla į heimamišum Akurnesinga žó hann žekkti žįu lķtiš. Į Skaganum var hins vegar mašur sem gat sinnt hlutverki fiskilóšs į žessum slóšum. Hann skyldi nś sóttur įšur. Įrsęll skipstjóri taldi sig vita hvernig haga ętti innsiglingu til Akraness žegar komiš vęri aš landi śr vestri žó hann vęri lķtt kunnugur į siglingaslóšum viš Skipaskaga.

 

Upplżsingar śr dönsku lóšsbókinni

 

Um borš var venjulegt sjókort yfir Faxaflóa sem menn notušu viš fiskveišar. Įrsęll sį žó ekki įstęšu til aš rżna ķ žaš, en hélt sig viš stżriš enda einn ķ brśnni. Žó aš danska leišsögubókin Den islandske lods, sem innihélt upplżsingar um siglingaleišir og hafnir viš landiš vęri ekki til um borš, žį mundi Įrsęll glöggt hvaš ķ henni stóš um innsiglinguna til Akraness. Halda įtti stefnu į sušurenda Akrafjalls žar til komiš var ķ žį lķnu aš Brautarholtskirkju į Kjalarnesi bęri ķ rętur Esju „Esja S­lige Affald“ um kirkjuna. Žį įtti aš beygja og halda žessu merki sem bakmerki noršur eftir žar til „gult hśs kom upp fyrir rętur Akrafjalls“. Eša eins og sagši ķ dönsku leišsögubókinni – „Akrafjall N­lige Affald til et kendeligt gult Hus“. Ķ žessu sķšara merki įtti aš beygja inn į Krossvķk og žar meš var komiš į leišarenda.

 

Kort sem sżnir žau merki sem miša įtti viš samkvęmt lóšsbókinni „Den islandske lods“ žegar siglt var inn į Krossvķk viš Akranes. Skipin įttu aš sigla ķ mynni Hvalfjaršar žar til Brautarholtskirkju bęri ķ Esjurętur (lķna
A). Žį įttu žau aš beygja og fylgja žeirri stefnu aš Brautarholtkirkju bęri ķ fjallsręturnar beint aftur af skipinu. Mišiš leiddi fyrir sunnan Žjótinn og einnig skerin śt af flösunum vestast į Akranesi. Žannig skyldi sigla žar til
komiš vęri aš nęsta miši sem var aš „gult hśs į Akranesi kęmi upp fyrir rętur Akrafjalls“. Žetta var gamla prestsetriš aš Göršum (lķna B). Žį įtti aš beygja žvert į stjórnborš og sigla inn į Krossvķk eftir žessari lķnu.
Skipstjóri „Baršans“ mišaši hins vegar viš bęjarhśsin į Krossi (rauša lķnan). Žegar žau bar ķ fjallsręturnar beygši hann į stjór og lenti žį į Žjótnum. Kortagerš eftir kortum Sjómęlinga Ķslands: Įrni Žór Vésteinsson, deildarstjóri hjį sjómęlingasviši Landhelgisgęslunnar.

 

Gula hśsiš

 

Įrsęll skipstjóri horfši įkaft til lands žegar nįlgast tók Akranes. Žegar hann leit śt um bakboršsgluggana į stżrishśsinu sį hann hvķtmįlašan Akranesvitann.  Žorpiš sįst nś vel. Žar bjuggu um 1.300 manns į lįgum flötum odda. Žarna sį Įrsęll gult hśs į bakkanum innan viš žorpiš. Žetta hlaut aš vera gula hśsiš sem nefnt var ķ  Den islandske lods. Įrsęl rak ekki minni til aš hafa heyrt aš nein sker vęru į siglingaleišinni vestanvert į Krossvķk. Žaš var lišinn rśmur klukkutķmi frį hįflęši og žvķ byrjaš aš falla śt. Įrsęll leit ekki į kompįsinn, né heldur athugaši hann sjókort. Vešriš var svo gott og skyggniš frįbęrt. Hann mundi glöggt hvaša leišbeiningar stóšu ķ lóšsbókinni og efašist ekki augnablik um aš hann vęri aš sigla eftir réttum merkjum. Gula hśsiš blasti jś viš honum. Žetta gat ekki veriš einfaldara.

 

Strandiš

 

Klukkan 12:45, réttum žremur stundarfjóršungum eftir aš Baršinn hóf siglinguna af Svišinu til Akraness fékk skipiš skyndilega į sig mikiš högg. Öllum daušbrį um borš. Hvaš hafši gerst? Skipiš sat fast, žeir hlutu aš hafa strandaš į blindskeri. Įrsęll skipstjóri gaf fyrirskipun um aš senda loftskeyti  til Reykjavķkur og bišja um hjįlp til aš draga skipiš af skerinu. Žaš hélt įfram aš falla śt og skipiš tók aš halla.

 

Skeriš Žjótur rétt utan Krossvķk viš Akranes hefur yfir sér nokkurn dul­śšarblę žar sem oft brżtur mikiš į žvķ ķ stormum. Žetta eru ķ raun fjórir skerkollar žar sem Žjótur og Fornajašarsboši eru stęrstir. Eins og sjį mį er dżpiš ekki mikiš um­ hverfis skerin. Kortagerš eftir kortum Sjómęlinga Ķslands: Įrni Žór Vésteinsson, deildarstjóri hjį sjómęlingasviši Landhelgisgęslunnar.

Klukkan 13:30 var hallinn oršinn svo mikill aš Įrsęll įkvaš aš lįta įhöfnina fara ķ björgunarbįta. Hann baš stżrimann og 1. vélstjóra aš verša eftir meš sér um borš ķ Baršanum. Karlarnir fóru ķ skipsbįta, en héldu sig ķ grennd viš strandašan togarann višbśnir aš taka yfirmenn sķna meš sér ef allt fęri į versta veg og skipiš sykki.

 

Vélstjórinn og stżrimašurinn fóru um skipiš og leitušu leka. Žeir uršu ekki varir viš aš sjór vęri kominn ķ skipiš. Skipstjórinn įkvaš žį aš kalla karlana um borš ķ skipsbįtunum aftur um borš. Įhöfnin ętlaši aš freista žess aš losa sjįlf skipiš af skerinu. Žaš hélt įfram aš falla śt og hallinn jókst stöšugt į skipinu.

 

Sjór kominn ķ skipiš

 

Klukkan 15:30 uršu žeir varir viš aš sjór var kominn ķ togarann. Dęlur voru gangsettar en žaš gagnašist lķtiš. Framhluti Baršans hallašist nś śt af skerinu nišur į viš. Afturendinn hallaši hins vegar upp eftir žvķ sem lękkaši ķ sjó meš śtfallinu. Dęlurnar nįšu ekki sjónum sem safnašist ķ framskipiš viš žessar ašstęšur. Mennirnir vissu aš žeir voru komnir ķ mjög hęttulega klķpu. Ķ örvęntingu reyndu žeir aš tengja hjįlparslöngu frį dęlunum fram ķ skipiš. Žetta stošaši lķtiš.

 

Klukkan 16:15 barst nżtt skeyti frį Baršanum til śtgeršarinnar ķ Reykjavķk. Sjór kęmist brįtt aš ljósavélinni. Bešiš var um aš togarinn Gyllir eša annaš gufuskip kęmi til hjįlpar. Karlarnir reyndu aš ausa og dęlurnar gengu įn aflįts. Allt kom fyrir ekki.  Klukkan 16:45 neyddust vélstjórarnir  til aš drepa į ljósavélinni. Hśn sló žį ķ sjó. Enn var ausiš en klukkan 18:00 gįfust menn upp. Dęlan var lįtin vera ķ gangi en Įrsęll skipstjóri skipaši mönnum sķnum aš fara aftur ķ bįtana. Sjįlfur varš hann eftir um borš, og eins og ķ fyrra skiptiš meš stżrimanni og 1. vélstjóra.

 

Önnur skip koma į vettvang

 

Eina vonin nś var aš önnur skip kęmu og hjįlpušu til viš aš dęla śr Baršanum. Žeir sįu aš drįttarbįturinn Magni nįlgašist frį Reykjavķk. Nokkru lengra ķ burtu sįu žeir togara fęrast nęr. Žaš var Gyllir. Magni lagšist upp aš Baršanum klukkan rśmlega 19:00. Slöngum var strax komiš yfir. Dęlur Magna hófu aš pumpa sjónum śr togaranum. Gyllir kom skömmu sķšar. Reynt skyldi aš draga Baršann lausan. Frį klukkan 20:00 var gengiš frį dragstrengjum frį skut Baršans ķ Gylli. Magni dęldi stöšugt. Loks klukkan 23:35 reyndi Gyllir aš kippa ķ Baršann. Togarinn haggašist ekki. Mennirnir skynjušu aš barįttan var töpuš žegar žeir uppgötvušu aš sjór var tekinn aš renna milli forlestar og afturlestar. Gyllir lét af tilraununum til aš draga Baršann af skerinu. Togarinn hélt aftur til Reykjavķkur. Hér var ekkert frekar fyrir žį aš gera.

 

„...og fór į Žjótinn og stóš žar...“

 

Įrsęll og menn hans vissu nś aš žeir höfšu steytt į skerinu Žjót. Žeir į Magna höfšu tjįš žeim aš Baršinn hefši siglt į blindsker sem alla jafna sęist žegar bryti į žvķ. En ķ žetta sinn hefši ekkert sést žar sem sjórinn var svo sléttur. Įrsęll skipstjóri skynjaši aš hann hafši gert mistök, en hann skildi ekki hvers vegna. Hann hélt sig hafa fylgt siglingaleišbeiningum til hins żtrasta. Nś var žó ekki mikill tķmi til aš velta žessu fyrir sér. Magni hélt įfram aš dęla sjó śr Baršanum žó žetta liti mjög illa śt. Skipiš seig stöšugt meir nišur aš framan eftir žvķ sem yfirborš sjįvar lękkaši meš śtfirinu. Allir menn um borš ķ Baršanum fóru yfir ķ Magna. Meš sér tóku žeir allar sķnar persónulegu pjönkur, föt og plögg.  

 

Akurnesingar höfšu aš sjįlfsögšu oršiš varir viš žaš śr landi hvaš vęri aš gerast. Fréttin um aš togari vęri strandašur į Žjótnum fór eins og eldur ķ sinu um bęinn. Benedikt Tómasson skipstjóri ķ Skuld (f. 1897 – d. 1961) fęrši dagbękur samviskusamlega.  Aš kveldi žessa dags gefur aš lķta žessa fęrslu: „Föstudagur 21. įgśst 1931. Stilt og bjart vešur. Togarinn Baršinn śr Reykjavķk ętlaši aš sękja mann hingaš en fór į Žjótinn og stóš žar. Magni reyndi aš nį honum en tókst ekki“.

 

Öll von śti

 

Akurnesingar lögšust til hvķldar um kvöldiš en śti į Žjótnum hélt dramatķkin įfram. Klukkan var langt gengin ķ tvö um nóttina žegar hętt var aš dęla sjó śr skipinu. Žaš seig hratt į ógęfuhlišina. Baršinn var aš renna af skerinu og sökkva. Klukkan žrjś um nóttina var framskip togarans komiš ķ kaf alveg aftur aš stjórnpalli. Skipstjórinn į Magna gaf upp alla von. Įrla morguns, klukkan rśmlega sex, gaf hann skipun um aš yfirgefa strandstašinn og stefndi drįttarbįtnum til Reykjavķkur. Um borš var öll įhöfn Baršans nema Įrsęll skipstjóri, 1. vélstjóri og tveir hįsetar. Sķšar um morguninn gįfust žeir einnig upp. Engu yrši bjargaš śr žessu.

 

Baršinn, sokkinn til hįlfs į Žjótnum. Myndin er sennilegast tekin daginn eftir strandiš, įrdegis 22. įgśst. „. . . er sokkinn nišur aš framan aftur aš (brś), afturendinn uppķ loftiš”, skrifaši Benedikt ķ Skuld ķ dagbók sķna žennan dag. Myndirnar af Baršanum į Žjótnum eru śr safni Akurnesingsins Ólafs Frķmanns Siguršssonar sem varšveitt er į Ljósmyndasafni Akraness. Žetta safn er mikill fjįrsjóšur. Sjį heimasķšu žess meš žvķ aš smella hér. Skoša mį žessar myndir af skipinu į skerinu ķ ašeins stęrra formi ef smellt er į žęr.

Žessi mynd sżnir glöggt vķra sem hanga nišur frį skut hins strandaša skips. Žessi vķrar voru eflaust notašir žegar reynt var aš draga skipiš af Žjótnum. Viš sjįum einnig į žessari mynd og öšrum af strandstaš, aš einungis annar af tveimur björgunarbįtum (stjórnboršsbįturinn) hefur veriš settur śt. Bakboršsbįturinn er enn į sķnum staš.

Žaš hefur veriš hörmuleg aškoma aš žessu fallega skipi žennan įgśstdag yfir rśmum 80 įrum. Ķ fjarska sést Esjan og Kjalarnes.

Baršinn hefur veriš nżkominn śr botnhreinsun žegar slysiš varš. Į ljósmyndunum mį glöggt sjį aš stżri skipsins liggur ķ bakborš. Kannski reyndi skipstjórinn aš beygja af skerinu žegar skipiš lenti į žvķ? Noršurhluta Akrafjalls meš Geirmundartind ber ķ skipiš.

Akurnesingar höfšu aš sjįlfsögšu fylgst meš śr landi og nokkrir žeirra haldiš śt ķ bķtiš til aš fylgjast meš atburšum. Žennan dag greindi Morgunblašiš frį strandinu. Žetta var stórfrétt. Eitt stęrsta fiskiskip landsmanna strandaš uppi į Akranesi: „Togarinn sįst vel hješan śr Reykjavķk, og var aušsješ hješan kl. um 6 ķ gęrkveldi, aš hann hallašist mikiš og bar hįtt į honum į skerinu. Togarinn er vįtrygšur hjį Sjóvįtryggingafjelagi Ķslands“.

 

Baršinn kominn į kaf

 

Ekki er aš sjį aš nokkuš hafi veriš ašhafst daginn eftir strand Baršans ķ žį veru aš nį skipinu af skerinu, enda vafalķtiš vonlaust verk eins og komiš var. Morgunblašiš hélt įfram aš flytja landsmönnum fréttir af slysinu. Žennan dag blasti žessi fyrirsögn viš lesendum:  „Baršinn – Vonlķtiš aš hann nįist śt“.

 

Morgunblašiš flutti landsmönnum  ķtarlega frétt 23. įgśst 1931.
Fréttin var afdrįttarlaus: „Ķ blašinu ķ gęr var frį žvķ skżrt aš tvö skip voru ķ fyrrakvöld komin į vettvang til žess aš reyna aš bjarga Baršanum af Žjótnum, hafnarbįturinn Magni og togarinn Gyllir. Er hafnarbįturinn Magni kom aš Žjótnum kl. aš ganga sjö į föstudagskvöld, voru skipverjar af Baršanum allir ķ skipsbįtunum, og höfšu veriš žar um hrķš, žvķ žį var togarinn farinn aš hallast svo mikiš į skerinu, og kominn svo mikill sjór ķ hann, aš bśast mįtti viš žvķ, aš hann kynni aš sökkva skyndilega. Var nś tekiš til óspiltra mįlanna aš dęla śr togaranum. Tókst žį aš dęla śr lestarrśminu, en Magni hafši ekki viš aš dęla śr vjelarrśminu. Um mišnętti į laugardagsnótt var gerš tilraun til žess aš draga togarann af skerinu. Var sķn drįttartaugin sett ķ hvort skipiš, Magna og Gyllir. En Baršinn bifašist ekki. Aftari helming­ur Baršans var į skerinu, en fram­endinn stóš fram af žvķ. Er hętt var tilraunum žessum, var haldiš įfram aš dęla śr skipinu. En nś höfšu dęlurnar ekki viš, skipiš fyltist af sjó, og varš žį svo fram žungt, aš klukk­an aš ganga žrjś um nóttina, stakkst žaš fram af skerinu, svo stefni žess stendur ķ botni, en afturendinn upp śr sjó. Gyllir sneri nś til Reykjavķkur, en Magni kom ekki fyr en kl. 8 ķ gęrmorg­un, og žį meš skipshöfn Baršans, nema skipstjóra og vjelstjóra. Žeir komu sķšar meš vjelbįt. Er skipverj­ar af Baršanum fóru ķ bįtana, tóku žeir allan farangur sinn meš sjer. En veišarfęri skipsins voru ekki tekin, sakir žess, aš allir bjuggust žį viš žvķ aš skipiš nęšist śt. Sker žetta, Žjóturinn, sem Baršinn strandaši į, er, aš sögn 3 klettahnjótar, svo sem mótorbįtslengd hver. Į skeri žessu brżtur altaf, nema žegar sjór er lįdaušur, eins og hann var ķ žetta sinn. Baršinn var smķšašur ķ Eng­landi įriš 1913, 416 smįlestir aš stęrš. Eigendur h. f. Heimir hjer ķ Reykjavķk. Meš veišarfęrunum og afla var skipiš vįtrygt fyrir kr. 270.000. Fariš hefir veriš fram į, aš Ęgir kęmi į vettvang ķ dag, til žess aš athugaš yrši enn hvort nokkur von sje til žess aš nį skipinu śt“.

 

Togarinn viršist hafa legiš į skerinu 23. og 24. įgśst žvķ žann dag skrifar Benedikt ķ Skuld eftirfarandi ķ dagbók sķna: „Vestan strekkingur meš kalsa. Varšskipiš „Ęgir“ kom hingaš til aš lķta į Baršann enn hefur vķst ekki litist į žvķ hann fór sem sagt samstundis og hann ( Baršinn) alveg oršinn strand“. Daginn eftir, žann 25. įgśst dró sķšan til tķšinda žvķ nś skrifaši Benedikt žetta: „Sunnan stormur og vęta. Nś er Baršinn alveg kominn ķ kaf og er fariš aš reka śr honum ķmislegt smįvegis, tunnur og fl. Aungvu hefur veriš bjargaš śr honum og er žaš alveg sérstakt ķ annari eins blķšu og undanfariš hefur veriš. Varšskipiš „Ęgir“ kom ķ morgun og leit yfir strandstašinn og fór svo vestur įn žess aš gera nokkuš“.

 

Baršinn var horfinn ķ sķna votu gröf. Um borš voru 800 körfur af fiski, 15 – 20 tonn af ķs og nokkuš af kolum.

 

Įfall vekur upp spurningar 

 

Mönnum var aš vonum brugšiš eftir tap Baršans. Heimskreppan var komin til Ķslands. Atvinnuleysi fór vaxandi. Žaš var mikiš įfall fyrir fįtęka žjóš aš missa svo veršmętt atvinnutęki. Strandiš varš Morgun­blašinu tilefni til hugleišinga sem birtust undir fyrirsögninni Strand žann 29. įgśst:


„Menn harma žaš, sem ešlilegt er, žegar ķslensk sjómannastjett, ķslenska žjóšin missir eitt af veiši­skipum sķnum eins og Baršann um daginn, sem fyrir fįdęma slysni rakst į blindsker hjer śti ķ Flóanum. Viš strand, sem žetta missa menn atvinnu, framleišslan minkar, o. s. frv.“

 

Blašiš hafši greinilega įhyggj­ur af žvķ aš slęm afkoma togaraśt­geršar fęldi athafnamenn frį žvķ aš leggja fé ķ slķkan śtveg: „En hvernig fer ef landsmenn hętta aš leggja fje ķ veišiskip og śtgerš? Hvernig fer žegar reynslan hermir, aš śtgeršin er oršin svo dżr, aš hśn gefur eigend­um veišitękjanna ekki annaš en tap? Žegar öll aršvonin hverfur ķ hįar kaupgreišslur, tolla og skatta, žrįtt fyrir alla fiskaušlegšina skamt frį landsteinum? Žvķ hvaš stošar, žó mikill sje aflinn, ef tilkostnašur viš śtgeršina er oršinn svo mikill, aš fyrirsjįanlegt tap er į rekstrin­um, hvaš lķtiš sem śt af ber? Žegar landsmenn hętta aš leggja sparifje sitt ķ framleišslutęki žjóšarinnar, er framförum og velmegun vorri siglt ķ strand. Er ekki žjóšarskśtan okkar į reki einhvers stašar nįlęgt žvķ blind­skeri?“

 

Žetta voru spurningar sem allt eins gętu įtt viš ķ dag rśmum 80 įrum sķšar.

 

Réttarhöldin

 

Tap Baršans fékk vissulega eftirköst. Sjópróf voru haldin. Śr varš dómsmįl sem fór alla leiš fyrir Hęstarétt. Įrsęll greindi žar frį siglingu sinni til Akraness og hvaša merkjum hann hefši fylgt. Skipstjórinn sagši aš hann hefši ekki vitaš af neinum grynningum eša skerjum vestan til į Krossvķk innan viš Flösina. Hann hefši ekki siglt eftir kompįs eša athugaš sjókort, žvķ hann var sannfęršur um aš hann mundi öll merki į innsiglingunni rétt og ķ svo björtu vešri vęru žau aušséš af hafi. Įrsęll sagši sjódómnum einnig frį žvķ aš Akurnesingar hefšu upplżst sig eftir strandiš um aš gula hśsiš sem hann hafši mišaš viš ķ innsiglingunni hefši veriš sveitabęrinn Kross. Įrsęll sagši aš žetta hefši veriš eina gula hśsiš sem hann sį er hann mišaši į land.

 

Ķ framhaldi af žessu fékk sjódómurinn varšskip til aš fara į vettvang strandsins og athuga mįliš. Ķ ljós kom aš meš gula hśsinu sem nefnt var ķ leišarlżsingu dönsku lóšsbókarinnar sem Įrsęll hafši numiš af, var įtt viš hiš forna prestsetur aš Göršum. Žetta steinhśs hafi veriš byggt fyrir um hįlfri öld og réttilega haft gulan lit. En fyrir tķu įrum hefši žaš hins vegar veriš mįlaš hvķtt. Bęjarhśsiš į Krossi sé hins vegar gult, og eina hśsiš meš žeim lit sjįanlegt af hafi austan Akranesžorps. Skipherra varšskipsins taldi einsżnt aš Įrsęll hefši mišaš bęjarhśsiš aš Krossi ķ svokallaša Reynisįsa ķ mišju Akrafjalls ķ stašinn fyrir aš prestsetriš Garša hefši įtt aš bera ķ noršurrętur Akrafjalls žegar beygja įtti inn į Krossvķkina.

 

Dómur kvešinn upp

 

Žann 20. desember 1932 var dómur kvešinn upp ķ Hęstarétti. Ķ dómsoršum sagši mešal annars: „Lķkur benda til, aš hiš oftnefnda gulmįlaša hśs, sem hafši einmitt žau einkenni, sem greind eru ķ sjókortinu og leišarbók frį 1927, hafi leitt kęršan ķ žį villu, aš hann tók ranga innsiglingarleiš og setti skip sitt ķ strand. Į ašra hliš hefir hinn hįbjarti dagur, sumarblķšan og hinn lįdauši sjór, sem var svo spegilsléttur, aš ekkert braut į Žjót, en svo gerir jafnan ef nokkur hreyfing er ķ sjó, deyft hvöt kęršs til aš gęta žeirrar varśšar, sem veršur aš vera sķvakandi hjį hverjum skipstjórnarmanni, sem siglir um slóš, žar sem sker og grynningar eru. Og sjórétturinn telur žaš gįleysi af kęršum aš sigla ķ höfn, sem hann er ķ rauninni lķtt kunnur, įn žess aš hafa annan mann viš stżri, svo hann gęti sjįlfur athugaš stefnur og miš inn ķ höfnina eftir sjįvaruppdręttinum, sem honum bar aš hafa viš hönd, og įttavitanum. Žį er žaš og yfirsjón af kęršum aš draga eigi śr ferš skipsins nógu tķmanlega žótt hann ķ nįnd viš innsiglinguna vissi af skeri, sem hann veit eigi miš į [aths. greinarhöfundar: žetta stangast į viš framburš Įrsęls en hann sagši aš hann hefi ekki vitaš af skerinu], en heldur įfram meš sömu ferš inn į skipaleguna ašeins eftir minni sķnu, ķ staš žess aš bišja um hafnsögumann.“

 

„Hiršuleysi og yfirsjónir“

 

Ķ desember 1932 dęmdi Hęstiréttur Įrsęl Jóhannsson skipstjóra fyrir brot į siglingalögum „yfirsjónir og hiršuleysi“. Hann fékk 600 króna sekt eša 30 daga fangelsi ella, og var lįtinn greiša verjanda sķnum mįlskostnaš. Įrsęll, sem hafši aš baki fjögurra įra farsęlan feril sem stżrimašur į togurum og žrjś įr sem skipstjóri bęši fyrir og eftir žetta strand, slapp hins vegar viš aš verša sviptur skipstjórnarréttindum.

 

Įstęšan fyrir žvķ var sś aš réttilega žótti sannaš aš į löggiltum sjókortum žessa tķma  „...hefši veriš gefin upp röng lżsing į ónafngreindu hśsi sem innsiglingamerki į Krossvķk, en lżsingin į heima viš hśs, sem hęgt er aš miša ķ sama bakmerki sem hiš rétta hśs, Garšahśs, skammt frį hinni réttu innsiglingaleiš“.

 

Aš Skagamenn höfšu tekiš sig til og mįlaš prestsetriš aš Göršum hvķtt ķ staš žess aš halda gula litnum hafši žannig leitt til aš Ķslendingar töpušu einum af sķnum fķnustu togurum.

 

Žetta ętti aš kenna mönnum žį lexķu aš hrófla varlega viš kennileitum sem gegna hlutverki žekktra siglingamerkja.

 

Gamla prestsetriš aš Göršum į Akranesi sem Skagamenn mįlušu hvķtt meš afdrifarķkum afleišingum. Hśsiš var um įrabil notaš sem lķkhśs og sķšar safnahśs Byggšasafnsins. Hér er žaš ķ slķkri žjónustu.
Ķ dag hefur žetta hśs veriš gert upp og fęrt til upprunalegs horfs meš mikilli prżši. Žaš er nś sveitarsómi žar sem žaš stendur enn į safnasvęšinu aš Göršum į Akranesi. Gamli guli liturinn er aftur kominn į hśsiš en žaš er žó ekki lengur notaš sem miš fyrir innsiglinguna ķ Akraneshöfn. Žar hafa nżrri ašferšir ķ siglingafręši fyrir löngu leyst žęr gömlu af hólmi.

 

 

Heimildir:

Grein žessi byggir į lengri ritgerš minni sem birtist ķ Įrbók Akurnesinga įriš 2008. Vķsast ķ heimildaskrį žar. Žį ritsmķš mį sjį meš žvķ aš smella hér.  

 

meira...
 

 
22. desember 2012 06:00

Gamla brśin žį og nś

Mig langar aš hefja žessa fęrslu į aš setja inn tvęr ljósmyndir sem eru teknar meš 70 įra millibili.

 

Fyrr į žessu įri fann ég žessa gömlu svarthvķtu ljósmynd af ķslenskri brś. Hana hafši ég hvergi séš įšur. Ég braut mikiš heilann um hvar žessi brś gęti veriš, taldi aš hśn hefši veriš ķ Hvalfirši eša annars stašar į Vesturlandi en kom henni ekki fyrir mig. Žaš var ekki fyrr en meš hjįlp staškunnugra og glöggra manna į borš viš Jónas Gušmundsson į Bjarteyjarsandi ķ Hvalfirši aš brśin fannst.

 

Žetta er gamla brśin yfir Fossį ķ Hvalfirši, smķšuš einhvern tķmann į įrunum fyrir seinna strķš en aflögš įriš 1957. Žį var vegurinn var fęršur nišur aš sjó žar sem nż brś var smķšuš rétt ofan viš įrósinn. Smelliš į myndina til aš sjį hana stęrri.

 

Hér er mynd af brśnni tekin frį sama sjónarhorni 70 įrum sķšar, ķ október sķšastlišinn. Ef smellt er į hana mį sjį meira af henni og nįnasta umhverfi.

 

Žaš getur oft veriš mjög gaman aš koma į staši og bera žį saman ķ nśtķmanum viš gamlar ljósmyndir. Mér žótti žaš mikil upplifun aš finna žessa gömlu brś ķ haust og horfa į hana meš gömlu ljósmyndina ķ höndunum og reyna aš įtta mig į žvķ hvernig žetta hefši litiš śt į miklum hęttu- og alvörutķmum sjö įratugum fyrr.

 

Brśin er į įkaflega fallegum staš žar sem Fossįin fellur um žröngt og alldjśpt gljśfur nokkuš fyrir ofan žar sem žjóšvegurinn um Hvalfjörš liggur ķ dag. Vegageršamenn hafa vališ henni stęši žarna žvķ žar var stutt aš brśa yfir gljśfriš. En aš sama skapi hefur vegurinn aš brśnni vestan frį veriš stórhęttulegur. Žaš er komiš fyrir klettaklif, tekin kröpp beygja og svo er afķšandi halli nišur aš brśnni og beygt inn į hana. Į vinstri hönd er djśpt gljśfriš og viss dauši ef eitthvaš fer śrskeišis. Žarna voru engin vegriš.

 

Į gömlu myndinni yst til vinstri sjįum viš žennan vegarkafla framhjį klifinu. Sjötķu įrum sķšar hefur hruniš svo mikiš af grjóti śr žvķ aš vegurinn er nęstum horfinn. Tré hafa skotiš rótum. Nįttśran er aš afmį öll ummerki um aš žarna hafi farartęki ekiš žjóšleiš um mišbik sķšustu aldar.

 

Gamla brśin hangir žó enn uppi žó hśn hafi ekki veriš notuš ķ 55 įr. Yfir hana hefur veriš sett lķtil göngubrś śr timbri svo feršalangar yršu sér ekki aš fjörtjóni viš aš fara yfir žį gömlu. Lķkast til hefur gólfiš ķ brśnni veriš fariš aš gefa sig. Gróšurinn hefur gripiš alla žį festu sem hann hefur fundiš į mannvirkinu og hęgt og bķtandi er nįttśran sömuleišis aš vinna į žvķ.

 

En hvaš sjįum viš į gömlu myndinni sem er tekin žegar brśin var į blómaskeiši sķnu? Žessi mynd er lķklegast aš vetrar-, vor- eša haustlagi annašhvort 1942 eša 1943.

 

Žarna er breskur herflokkur viš ęfingar. Žeir viršast vera aš žjįlfa sig ķ aš koma sprengiefni fyrir undir brśnni. Fjórir žeirra eru nišursokknir ķ žetta į mešan félagar žeirra eru į varšbergi meš brugšnar skammbyssur, višbśnir ef óvinurinn skyldi koma. Einn er svo djarfur aš hann hangir undir brśnni yfir djśpu gljśfrinu og ķskaldri Fossįnni į mešan hann kemur vęntanlega einhverri vķtisvél fyrir.

 

Bretar stundušu ęfingar ķ noršurslóšahernaši hér į landi. Um tķma var žeim möguleika haldiš opnum aš gera innrįs af hafi ķ Noršur-Noregi. Žar voru gerš nokkur strandhögg. Allt žetta żtti undir ótta Žjóšverja viš slķka innrįs į žessum slóšum. Ekki bętti svo śr skįk žegar falskir njósnarar, Ķslendingar sem Žjóšverjar töldu aš störfušu fyrir žį en unnu ķ raun fyrir Breta, sendu falskar upplżsingar héšan um lišsafnaš hér į landi til noršurslóšahernašar.

 

Hér eru fleiri myndir, mjög sennilega af žessum sama herflokki ķ Hvalfirši. Lķklega eru allar myndirnar teknar sama dag. Mennirnir viršast hafa gengiš meš bśnaš sinn frį Hvķtanesi upp aš brśnni yfir Fossį.

 

Herflokkurinn į göngu inn meš Hvalfirši frį Hvķtanesi aš Fossį. Hlķšar Reynivallahįls ķ bakgrunni. Smelliš į mynd til aš sjį hana stęrri.

 

 

Stoppaš ķ višbragšsstöšu. Menn meš byssur į lofti, tveir viršast meš vķgvallarsķma. Smelliš į mynd til aš sjį hana stęrri.

 

 

Herflokkurinn gengur inn meš ströndu Hvalfjaršar ķ įtt aš Fossį. Ķ grįskķmunni į firšinum mį sjį skip sem liggja undan Žyrilsnesi. Žarna er lķka Žyrillinn og Mślafjall. Foringi meš göngustaf fer fyrir hópnum. Mennirnir hafa axlaš sķmavķr eša sprengjuvķr į stöng sem žeir bera sķn į milli. Kannski var žaš vķrinn til aš "sprengja" brśna yfir Fossį? Viš sjįum aš greina mį žessa sömu menn meš vķrinn og foringjann meš göngustafinn į myndinni hér fyrir ofan af hópnum sem gengur inn meš hlķš Reynivallahįls. Smelliš į mynd til aš sjį hana stęrri.

 

Žaš er mikill fjįrsjóšur falinn ķ žessari sögu allri. Žessar sjötugu ljósmyndir kalla til okkar śr fortķšinni.

 

Gamla brśin yfir Fossį sem einn grįan vetrardag fyrir 70 įrum var ęfingarskotmark breska herflokksins gęti lķka sagt okkur margt kynni hśn aš tala. 

 

Eins og žaš var gaman aš finna hana og bera saman viš gömlu ljósmyndina žį er lķka synd aš sjį hvernig hśn er oršin ķ dag.  

 
20. desember 2012 23:58

Ķslenskir fiskimenn ķ Noregi

Ķ morgun fékk ég ķ hendur jólablaš Fiskifrétta. Žar er aš finna umfjöllun um ķslenska sjómenn sem nś starfa į norskum bįtum og veiša viš strendur Noregs og ķ Barentshafi. Žarna eru einnig vištöl viš nokkra žeirra.
 
Mennirnir lįta allir mjög vel af sér. Žaš styrkir ķ raun žaš sem ég hef sjįlfur oršiš įskynja frį ķslenskum sjómönnum ķ Noregi. Žeir eru įnęgšir, žéna mjög vel og bśa viš góš kjör aš öšru leyti, njóta athafnafrelsis og fį tękifęri sem žeim bjóšast ekki į Ķslandi.
 
Ķslendingum viršist tekiš opnum örmum ķ norskum sjįvarśtvegi enda er žörf fyrir vinnufśsar hendur ķ greininni. Bęši eru veišiheimildir einkum ķ žorski aš aukast stórkostlega, og svo hafa margir norskir sjómenn flutt sig śr sjįvarśtveginum yfir ķ olķuišnašinn. Ķslendingarnir bśa yfir séržekkingu og dugnaši sem Noršmenn leita eftir.   
 
Ég ętla ekki aš rekja frekar žaš sem stendur ķ blašinu. Hér er smį įgrip af žvķ į vef žess. Segi bara aš žaš sem žar kemur fram vekur allt alvarlegar spurningar um samkeppnisstöšu ķslensks sjįvarśtvegs ķ fyrirsjįanlegri framtķš. Ekki bara į mörkušum fyrir fisk heldur lķka ķ samkeppni um mannauš.  
 
Ég gęti sem best trśaš aš straumur ķslenskra sjómanna og jafnvel annarra meš séržekkingu ķ sjįvarśtvegi eigi bara eftir aš aukast til sjįvarbyggša Noregs. Sś skriša sem žegar viršist hafin getur fljótt oršiš aš flóši. Žaš viršist vera mikiš af tękifęrum ķ Noregi fyrir duglegt fólk, ekki sķst ķ nyrstu fylkjunum sem liggja aš aušugustu fiskimišunum. 
 
Hverjar verša afleišingar stóraukinna bolfiskveiša ķ Barentshafi fyrir samkeppnisstöšu ķslensks sjįvarśtvegs, bęši hvaš varšar markaši og mannauš?
Žorskkvótinn ķ Barentshafi veršur aukinn um fjóršung į nęsta įri - heil 25 prósent eša um 250 žśsund tonn. Žar verša veidd minnst milljón tonn af žorski 2013, mesta veiši ķ 40 įr. Žaš er mokveiši žarna og śtlit fyrir aš svo verši įfram. 
 
Žessi mikla aflaaukning er reyndar žegar farin aš hafa įhrif. Framboš į fiski er aš stóraukast. Lįgmarksverš į žorski til sjómanna ķ Noregi hefur žegar veriš lękkaš um tuttugu prósent. 
 
Žetta er nišurstaša śr samningavišręšum norska fisksölusamlagsins (Norges Råfisklag) og samtaka fiskkaupenda. Sjį hér. 

Talsmenn sjómanna ķ Noregi (og eflaust śtgerša lķka) hafa kvartaš og kveinaš sem von er yfir žessu mikla veršfalli. Žaš sem skilur žó norska sjómenn og śtgeršarmenn frį žeim ķslensku er aš norskir geta lķkast til brosaš gegnum tįrin. Frįbęr aflabrögš gera vęntanlega ódżrara aš stunda veišar en nokkru sinni fyrr.
 
Aflaaukning og minni kostnašur viš veišar gęti žvķ skilaš sjįvarśtvegi ķ Noregi og žeim sem viš hann starfa žvķ, aš nęstu įrin verši žau bestu nokkru sinni um mjög langan aldur. Ķ Noregi er heldur ekkert veišigjald eins og į Ķslandi.
 
Norskur sjįvarśtvegur gęti žvķ lokkaš og lašaš ķslenska sjómenn og jafnvel fiskverkafólk og ašra meš séržekkingu innan greinarinnar ķ enn meiri męli en žegar er oršiš.
 
Žaš veršur sķšan įhugavert aš fylgjast meš žvķ hvort stóraukiš framboš śr Barentshafi og žetta mikla veršfall į žorski ķ Noregi muni ekki einmitt setja žrżsting į fiskverš į Ķslandi? Hér standa vonir til aš žorskkvótinn verši aukinn en žó ekki fyrr en nęsta haust - eftir rśma nķu mįnuši. Žį mį spyrja hvort sś kvótaaukning, sem og kvótaaukning žessa fiskveišiįrs verši ekki étin upp af veršfalli į mörkušum? Afleišingarnar gętu oršiš alvarlegar fyrir ķslenskt efnahagslķf. Slķkt gęti aftur oršiš til aš enn fleiri löšušust eša hrektust til Noregs - allt eftir žvķ hvernig į žaš er litiš.
 
Mörgum spurningum er ósvaraš nś žegar nżju įri er mętt, og žeim fękkaši ekki viš žaš rót sem komst į hugann viš aš lesa Fiskifréttir ķ dag.
 
19. desember 2012 21:10

Gamlar hetjur loks heišrašar

Glešifregnir berast ķ dag žeim sem tóku žįtt ķ Ķshafsskipalestunum til og frį Noršvestur Rśsslandi og ašgeršum žeim tengdum. Fjölmargir žessara manna höfšu viškomu hér į Ķslandi. 

 

David Cameron forsętisrįšherra Breta hefur nś tilkynnt aš žeim verši nś loks veitt sérstakt heišursmerki fyrir žįttökuna. Žaš hefur veriš mörgum gömlu mannanna mikiš hjartans mįl ķ mörg įr aš fį slķka opinbera višurkenningu fyrir störf sķn og žęr hęttur sem žeir lögšu sig ķ.

 

Bresk stjórnvöld hafa dregiš lappirnar ķ mįlinu sem er ķ raun illskiljanlegt. Ķshafsskipalestirnar voru hęttulegustu og hlutfallslega séš mannskęšustu skipalestasiglingar strķšsįranna. Žessar skipalestir höfšu miklar afleišingar fyrir gang styrjaldarinnar. Hernašarlegt og pólitķskt mikilvęgi žeirra var afar mikiš.  

 

Nś hefur loks veriš bętt śr žessu mįli žó seint sé. Žannig er framlag žeirra sem tóku žįtt ķ žessum miklu višburšum į noršurslóšum loks višurkennt . Um leiš fį sjįlfir atburširnir enn frekar žann sess sem žeim svo sannarlega ber ķ sögunni.

 

Fįir af žeim mönnum sem tóku žįtt eru žó enn į lķfi ķ dag enda um 70 įr lišin. Ég var svo lįnsamur aš hitta nokkra žeirra žegar žeir komu hingaš sumariš 2008.

 

Žetta voru flottir karlar og minnistęšir.

 

Hér er frétt Daily Mail frį ķ dag.

 

Hérna fyrir nešan er svo sjónvarpsfrétt frį ķ sumar um žetta mįl. Žaš var fariš aš valda bresku rķkisstjórninni hįlf neyšarlegum vandręšum žvķ mįlstašur gömlu mannanna naut mikillar samśšar mešal almennings og ķ fjölmišlum.

 

David Cameron og rķkisstjórn hans fį fallegt prik fyrir aš heišra gömlu mennina eins og žeir hafa svo sannarlega įtt skiliš ķ öll žau įr sem lišin eru sķšan žeir fęršu sķnar fórnir. 

 

 
18. desember 2012 23:00

Hryšjuverk ķ nafni Evrópudraums

Ķ bók minni Nįvķgi į noršurslóšum lżsi ég mešal annars žvķ hvernig Žjóšverjar lögšu nyrstu héruš Noregs ķ rśstir į undanhaldi sķnu sķšasta haust styrjaldarinnar 1944. Grķšarlegt tjón var unniš žar sem allt var eyšilagt og ekkert skiliš eftir. Hśs og önnur mannvirki ķ blómlegum fiskimanna- og bęndabyggšum voru gereyšilögš, bśsmali drepinn og fólk rekiš sušur į bóginn. Žjóšverjar geršu žetta aš hluta til vegna žess aš žeir vildu hindra innrįs af hafi mešal annars frį Ķslandi. Njósnarar hér į landi voru lįtnir leka fölskum upplżsingum um aš slķkt stęši fyrir dyrum og Adolf Hitler óttašist žetta. Eyšing Finnmerkur og Noršur-Troms ķ Noregi er hryšjuverk sem sķšan hefur aš mestu falliš ķ gleymsku. Žetta var martröš sem stóš yfir allt til strķšsloka. Frišurinn kom til Noršur-Noregs meš vošaverki sem lżst er ķ žessum pistli. Frįsögnin hér byggir į umfjöllun ķ 21. kafla bókarinnar.

 

-----------

 

Žann 30. aprķl 1945, sama dag og Adolf Hitler stytti sér aldur,  lögšu tveir kafbįtar frį móšurskipinu Black Watch ķ Hammerfest. Žetta voru U-318 og U-992.

 

Bįšir kafbįtarnir voru aš leggja śt ķ leišangur sem gat vart talist annaš en tilgangslaus nś žegar strķšinu var ķ raun lokiš. Leiš bįtanna lį meš ströndinni noršur og austur fyrir Noršurhöfša, nyrsta odda Noregs. Um borš ķ bįtunum var hópur manna śr sérsveitum žżska flotans (MEK 35).

 

Hópseiši er viš strönd Barentshafs nyrst ķ Noršur Noregi - austur af Noršurhöfša.
Förinni var heitiš aš Hópseiši, litlu eiši milli tveggja fjaršarbotna į Nordkyn-nesi sem er austur af Noršurhöfša. Žjóšverjum var kunnugt um aš breskir hermenn hefšu sést į žessu eiši. Menn notušu žaš gjarnan til aš stytta sér leiš yfir sjįlft Nordkyn-nesiš en tališ var hęttulegt aš sigla fyrir žaš žvķ aš žżskir bįtar og kafbįtar gįtu enn veriš į ferli. Žjóšverjar voru bśnir aš brenna Finnmörku haustiš įšur en óbreyttir norskir borgarar voru enn į žessum slóšum. Kafbįtarnir komu aš eišinu og settu menn į land. Žaš fréttist af komu žeirra. Enn ķ dag er ekki fyllilega ljóst hvaš geršist en žó er vitaš aš žżsku hermennirnir tóku sex norska borgara til fanga og skutu žį sķšan meš köldu blóši. Žetta voru allt óvopnašir karlmenn. Žrķr žeirra voru 16 og 17 įra. Sķšan fann einn žżsku hermannanna eiginkonu eins žessara manna og móšur eins piltanna. Hśn var meš börnum sķnum ķ haughśsi fjóss žar sem fjölskyldan bjó eftir aš heimili žeirra hafši veriš brennt nišur haustiš įšur. Hann naušgaši konunni fyrir framan börnin.

 

Morguninn eftir sigldu bįšir žżsku kafbįtarnir į brott ofansjįvar śt fjöršinn um leiš og hįtķšartónlist glumdi frį hįtölurum sem höfšu veriš settir upp į stjórnpöllum žeirra. Įhafnir kafbįtanna og sérsveitarmennirnir fögnušu žvķ aš strķšinu var lokiš. Eftir lįgu lķk mannanna sem höfšu veriš myrtir.

 

Dagurinn var 5. maķ 1945. Hjį lķkunum höfšu Žjóšverjarnir skiliš eftir prentašan dreifimiša meš norskum texta. Žetta voru óundirrituš skilaboš til ķbśa Noregs. Hér var į ferš blanda af įvarpi og hótunum sem įttu viš žessar skelfilegu kringumstęšur aš lżsa afstöšu žeirra sem nś voru bśnir aš tapa strķšinu;

 

Įkall!

 

Norskir karlar og konur!

 

▪Viš berjumst og vinnum fyrir ykkur aš žvķ aš koma į evrópsku rķkjasambandi ķ framtķšinni.

 

▪Viš lokkum ekki til okkar fólk meš sśkkulaši né tóbaki. Žvert į móti höfum viš sannaš vinįttu okkar gagnvart ykkur gegnum fimm įra sambśš.

 

▪Viš verndum heimili ykkar gegn blóšugum hryllingi bolsévika.

 

▪Viš verndum heimili ykkar gegn aršrįni aušvaldsins.

 

▪Viš tryggjum ykkur fiskimišin til ykkar eigin nota.

 

▪Viš veitum ykkur atvinnu og mat.

 

En

 

▪sį sem tekur stöšu gegn okkur, sį sem styšur hin andevrópsku stórveldi England og Amerķku meš Sovétrśssland ķ fararbroddi,

 

▪sį sem tekur stöšu opinberlega eša ķ laumi gegn okkur į žessum erfišu tķmum fyrir Evrópu,

 

▪sį sem meš flótta į bįtum eša yfir landamęrin tekur stöšu gegn markmišum okkar,

 

▪sį sem opinberlega eša ķ laumi hjįlpar óvininum hérna megin eša handan vķglķnunnar;

 

▪ hann er svikari gegn Evrópu og gegn sķnu norska föšurlandi og hann skal fundinn sekur og honum eytt hvar sem hann felur sig.

 

Upphaf dreifimišans sem skilinn var eftir hjį lķkum fiskimannanna sex sem voru myrtir. Sautjįn börn uršu munašarlaus ķ žessari tilraun nasista til aš koma žessum bošskap sķnum um evrópskt rķkjasamband framtķšar į framfęri. Smelliš į myndina til aš sjį dreifimišann ķ heild.

 

Meš vošaverkunum į Hópseiši kom frišurinn til Noršur-Noregs.

 

-----------

 

 

Evróputališ ķ žessari makalausu yfirlżsingu sem moršingjarnir skildu eftir viš lķk norsku fiskimannanna var endurómur af žeirri framtķšarsżn fyrir įlfuna sem Adolf Hitler hafši bįsśnaš śt į strķšsįrunum. „Žaš veršur aš binda enda į žetta rugl meš öll žessi smįrķki sem enn eru ķ Evrópu eins fljótt og aušiš er. Markmiš barįttu okkar veršur aš vera aš mynda sameinaša Evrópu: Žjóšverjar einir geta ķ raun komiš į skipulagi Evrópu,“ sagši hann į fundi 1943. (Toland, J. Adolf Hitler. Volume II (1976), bls. 875.)

 

Adolf Hitler og Vidkun Quisling hittust hinsta sinni ķ Berlķn ķ janśar 1945. Žar vildi Quisling ręša sameiginlegt įhugamįl beggja sem var aš koma į fót evrópsku rķkjasambandi.

 

Vidkun Quisling, leppur Žrišja rķkisins, gekk einnig meš svipašar hugmyndir. Ķ lok janśar 1945 fór Quisling til Berlķnar į fund Hitlers. Hann ętlaši aš reyna aš fį Hitler til aš fallast į frišarskilmįla viš Noreg. Aldrei hafši veriš gengiš frį slķku plaggi eftir innrįs Žjóšverja ķ landiš voriš og sumariš 1940 og Noregur var žannig ķ raun hernumiš land. Meš frišarsįttmįla viš Žżskaland taldi Quisling aš sér tękist aš bjarga mįlum žannig aš honum yrši žakkaš fyrir aš hafa leitt strķšiš til lykta af hįlfu Noregs. Ašeins žannig vęri von til aš hindra aš žjóšin klofnaši enn frekar ķ blóšugum strķšsįtökum.

 

Quisling vildi aš ķ framhaldinu yrši komiš į fót evrópsku rķkjasambandi žar sem Žżskaland, Noregur og fleiri lönd yršu į jafnréttisgrundvelli. Hann hafši ķ farteskinu į fundinum meš Hitler drög aš sįttmįla um slķkt. (Dahl, H. F. Quisling. En norsk tragedie (2004), bls. 394-402).

 

-----------

 

Foringi žżsku sérsveitarmannanna sem frömdu illvirkin į Hópseiši var įkęršur fyrir morš og strķšsglęp vegna žessa eftir strķš. Hann sat fjóra mįnuši ķ fangelsi en sķšan košnaši mįliš nišur og žaš var aldrei rannsakaš almennilega. Mörg vošaverk voru til rannsóknar eftir strķšiš og örlög sex fįtękra fiskimanna noršur viš nyrsta haf voru ekki mįl sem sett var framarlega ķ forgangsröšina. Žżsku hermennirnir sögšust hafa skotiš mennina žegar žeir reyndu aš rįšast į žį en sannanir į vettvangi sżndu aš Noršmennirnir voru hreinlega teknir af lķfi. Norski blašamašurinn og rithöfundurinn Alf R. Jacobsen greinir ķtarlega frį žessu mįli ķ bók sinni Til siste slutt. Skjebnedrama i krigens avsluttende fase (2004).

 

Noršmenn hafa einnig gert ķtarlegan sjónvarpsžįtt um žennan atburš (Drapene på Hopseidet. Brennpunkt – fréttaskżringažįttur norska rķkissjónvarpsins NRK (2005)). Žar er aš finna bęši myndir af vettvangi og vištöl viš vitni aš žessu illvirki gegn óbreyttum borgurum sem geršist fimm dögum eftir aš Adolf Hitler batt enda į lķf sitt ķ greni sķnu ķ Berlķn og tveimur dögum įšur en styrjöldinni lauk formlega ķ Evrópu. 

 

Žann žįtt mį sjį meš žvķ aš smella į žessa slóš: http://www.nrk.no/nett-tv/klipp/120321/

 

Umfjöllun um žįttinn į vef NRK mį sjį meš žvķ aš smella hér.

 

 
17. desember 2012 06:00

Hvķ Barentshaf ber sitt nafn

Sumariš 1871 var norsk seglskśta į selveišum ķ austanveršu Barentshafi. Septemberdag einn žegar skipverjar voru aš eltast viš rostunga undan noršausturströnd Novaja Zemlya komu žeir auga į bjįlkahśsatóft sem vakti athygli žeirra. Hér į hjara veraldar var žess sķst aš vęnta aš rekast į mannvistarleifar. Augljóst var aš margt manna hafši dvališ ķ hśsinu žvķ greinilega mįtti sjį móta fyrir leifum fjölda rśmfleta og skipskistna.

 

Forvitni Noršmannanna var vakin. Žeir hófu aš róta ķ rśstunum. Innan um möl og ķs ķ tóftinni fundu žeir brįtt fjölda hluta sem voru svo vel varšveittir aš halda mįtti aš eigendurnir hefšu nżveriš horfiš į braut. Mešal annars fundu žeir veggklukku, koparpotta, kistil meš verkfęrum, bunka af kopastungum, fatnaš, kertastjaka, bękur, forn siglingatęki, skot- og eggvopn, og margt fleira. Noršmennirnir stöldrušu ekki lengi viš, en skipstjóri skśtunnar lét menn sķna hlaša vöršu į stašnum. Inn ķ hana lagši hann blikkflösku meš bréfi žar sem stóš aš hann hefši fundiš leifar eftir menn sem hefšu dvališ vetrarlangt į žessum staš. Hann įlyktaši aš hér hefši veriš um aš ręša hollenska sęfarann Willem Barents og įhöfn hans, sem neyddust til aš dvelja į žessum slóšum veturinn 1596 til 1597.

 

Hann hafši rétt fyrir sér. Noršmennirnir höfšu fundiš einstakar fornminjar sem legiš höfšu óhreyfšar ķ 275 įr.

 

Könnunarleišangur Barents og manna hans var žį žegar kominn į spjöld sögunnar. Barentshaf hafši hlotiš nafn eftir könnuši sķnum, sem teiknaš hafši fyrsta kortiš af hafsvęšinu og fundiš Bjarnarey og Svalbarša. Hann varš fyrstur įsamt mönnum sķnum til aš reyna vetursetu į eyjunum ķ Ķshafinu.

Reyndar leikur grunur į aš ķslenskir sęfarar hafši fundiš Svalbarša įriš 1194 og Rśssar hafi einnig vitaš um tilvist žessa lands en žaš er önnur saga.

 

Barentsleišangurinn 1596-1597 var ferš mikilla mannrauna og frįbęrrar sjómennsku. Leišangursmenn uršu aš hafa vetursetu į ķshafseyjunum Novaja Zemlya eftir aš skip žeirra brotnaši ķ ķs. Žegar voraši sigldu žeir um 400 sjómķlur yfir opiš haf til mannabyggša.

 

Svo vel vill til aš ķtarleg dagbók hefur varšveist frį žessum hollenska leišangri. Hśn er einstęš, skreytt teikningum sem leišangursmenn sjįlfir hafa greinilega įtt žįtt ķ aš draga upp. Žessi grein byggir aš mestu į dagbók leišangursins.

 

Dagbókin śr Barentsleišangrinum var gefin śt ķ Hollandi 1598 rķkulega skreytt meš mjög įhugaveršum koparstungum. Nokkrar žeirra eru sżndar hér. Į myndinni hér fyrir ofan eru leišangursmenn aš berjast viš hvķtabjörninn "ķ fjögurra glasa stund" ķ nįmunda viš eyju žį er žeir nefndu Bjarnarey. Žarfnast sś nafngift ekki frekari skżringar viš. Vķgi bjarndżrsins er nįnar lżst af dagbókarhöfundi sķšar ķ žessari grein.

 

Sęgarpar frį Nišurlöndum

 

Nišurlönd, sem ķ dag eru betur žekkt sem Holland, voru lķtiš en öflugt lżšveldi į öndveršri 16. öld. Žetta litla land viš Noršursjó var mišja vegu milli stórvelda Evrópu. Žaš var einkum byggt bęndum, sjómönnum og kaupmönnum. Landiš var fįtękt af nįttśruaušlindum og lega žess gerši žaš aš verkum, aš verslun og siglinar uršu brįtt einn helsti atvinnuvegur landsmanna. Žrįtt fyrir aš žetta litla land žyrfti stöšugt aš glķma viš ógnir frį valdagrįšugum konungum ķ nįgrannalöndunum tókst žvķ aš halda sjįlfstęši sķnu, og vķsindi, listir og višskipti blómstrušu.

 

Leitaš leiša til Kķna

 

Višskiptin byggšust į siglingum. Kaupmenn sigldu til framandi landa og keyptu vörur sem žeir seldu sķšan annars stašar, einkum til landanna viš Eystrasalt. Skip frį Nišurlöndum sigldu til ótal hafna frį innanveršu Mišjaršarhafi til Hvķtahafs. Žegar Barents var uppi voru skipverjar į kaupskipaflotanum um 20 žśsund talsins. Nišurlendingar voru mešal annars stórveldi ķ višskiptum meš sķld og veišum į henni. Ķ lok 16. aldar įttu žeir 1.500 sķldarskśtur skipašar 20 žśsund mönnum. Aš auki höfšu 40 žśsund manns ķ landi višurvęri sitt af sķldinni.

 

Spįnverjar og Portśgalir höfšu žróaš siglingar og mjög aršvęnleg višskipti viš Austurlönd fjęr. Nišurlendinga klęjaši ķ fingurna aš fį aš taka žįtt ķ žessari verslun. Eina žekkta siglingaleišin var sušur fyrir Afrķku. Spįnarkonungur taldi sig hins vegar eiga einkarétt į žessari siglingaleiš og Nišurlönd voru of veikburša til aš leggja śt ķ sjóorustur viš Spįnverja. Žeir žekktu hins vegar vel til siglinga meš Noregsströndum til Noršvestur-Rśsslands. Hugmyndin um aš finna mętti siglingaleiš til Austurlanda austur meš noršurströndum Rśsslands varš ę įleitnari. Įkvešiš var aš gera śt könnunarleišangra til aš freista žess aš finna žessa leiš.

 

Fyrstu leišangrarnir

 

Fyrsti leišangurinn var sendur śt sumariš 1595. Sęfarinn Willem Barents var annar af tveim leišangursstjórum. Hann hafši stundaš
Hollensk dugga svipuš žeim og Barents og menn hans fóru į noršur ķ Ķshaf fyrir rśmlega 400 įrum til aš leita noršausturleišarinnar til Austurlanda fjęr.
sjóinn frį blautu barnsbeini og žegar nįš aš skapa sér nafn sem góšur landkönnušur, siglingafręšingur og kortageršamašur. Skipin nįšu til Novaja Zemlya, en uršu žį aš snśa aftur viš vegna hafķss. Eftir žennan leišangur töldu menn sig žó vera į réttri leiš og nżr og stęrri leišangur meš sjö skipum var geršur śt sumariš eftir. Barents var stjórnandi. Enn į nż uršu menn aš snśa viš vegna hafķss viš Novaja Zemlya. Könnušarnir uršu hins vegar margs vķsari. Žeir sįu ķsbirni og rostunga ķ fyrsta sinn og lęršist aš birnirnir gįtu veriš varasamir. Eitt sinn žegar mennirnir fóru ķ land beit ķsbjörn höfušiš af einum og reif annan ķ tętlur. Nįttśran var miskunnarlaus į žessum slóšum.

 

Eyland kallaš Bjarnarey

 

Leišangurinn sumariš 1595 olli vonbrigšum. Žó var įkvešiš aš kosta tvö skip til enn einnar feršar sumariš eftir. Barents stjórnaši öšru skipinu, en skipstjóri aš nafni Jan Conerlis Rijp var yfir hinu. Einn mannanna um borš ķ skipi Barents, Gerrit de Veer aš nafni, skrįši dagbók ķ feršinni. Hśn var sķšar gefin śt ķ Hollandi (1598) og er einstęš heimild um leišangurinn, siglingar og mannlķf į žessum tķma (sjį heimildarskrį nešst).

 

Skipin sigldu frį Amsterdam žann 10. maķ 1596.  Žegar komiš var noršur fyrir Noreg var haldiš ķ noršur mun vestar en įrin į undan. Einum mįnuši eftir brottför sįu žeir land. Žetta var eyja og žar fundu žeir mikiš af mįvaeggjum sem žeir boršušu af bestu lyst. Nokkrum dögum sķšar sįu žeir hvķtabjörn į sundi skammt frį landi. Žeir réru į eftir honum.

 

Gerrit de Veer skrifar 10. jśnķ: „Viš töldum aš viš gętum kastaš snöru um hįls bjarnarins en žegar viš nįlgušumst hann varš hann svo ofsafenginn aš viš žoršum ekki, svo viš rérum aftur aš skipinu til aš sękja menn og vopn. Viš snerum aftur meš byssur, atgeira og axir og menn Jan Cornelis komu okkur til hjįlpar ķ skipsbįt sķnum. Vel mannašir og vopnum bśnir rerum viš į bįšum bįtunum aš birninum og böršumst viš hann ķ fjögurra glasa stund žvķ vopn okkar bitu ekki sérlega vel į hann. Viš hjuggum mešal annars ķ bak hans meš exi svo aš hśn stöš föst en žrįtt fyrir žaš synti hann į brott meš hana ķ sér. Viš rérum į eftir og aš lokum hjuggum viš ķ höfuš hans og geršum śt af viš hann. Sķšan drógum viš hann um borš ķ skip Jan Cornelis og flįšum hann žar. Skinniš var 12 feta langt. Viš snęddum af kjötinu en žaš fór ekki vel ķ okkur. Žessa eyju köllušum viš Bjarnarey.“

 

Hiš vonda bragš af Bjarnareyjarbirninum gerši žaš aš verkum aš mennirnir lögšu sér hvķtabjarnarkjöt ekki oftar til munns.

 

Svalbarši fundinn

 

Įfram var haldiš og 17. jśni ķ sįu žeir land. „Žetta land var mjög stórt“, mį lesa ķ dagbókinni. Svalbarši var fundinn. Landiš var snęvi žakiš meš hvössum fjallatoppum. Barents og menn hans gįfu žvķ nafniš Spitzbergen (Hvössufjöll) og töldu aš žaš hlyti aš vera óžekktur hluti af Gręnlandi. Žeir sigldu noršur meš ströndum žess en gįfust brįtt upp og sneru sušur til Bjarnareyjar į nżjan leik. Žar var haldinn fundur. Menn gįtu ekki oršiš sammįla um hvert skyldi haldiš. Barents vildi fara sušur į bóginn og sķšan ķ austur ķ įtt til Novaja Zemlya. Hann gerši žaš en hitt skipiš hélt noršur til Svalbarša į nżjan leik.

 

Barents siglir skipi sķnu noršur meš ströndum Novaja Zemlya. Ķ byrjun įgśst komast žeir noršur fyrir eyjarnar. Ķsbirnir eru algeng sjón og dagbókin lżsir żmsum erjum sem mennirnir eiga ķ viš konung Ķshafsins žegar žeir fara ķ land. Žeir fella nokkra birni.   

 

Klófestir af ķsnum

 

Barents viršist stašrįšinn ķ aš finna noršausturleišina žvķ hann reynir allt hvaš hann getur aš komast austar. Ķsinn eykst hins vegar dag frį degi og ķ lok įgśst festist skipiš og žeir lokast inni.

 

Ķsinn žrengdi aš skipinu og lyfti žvķ upp. Leišangursmenn geršu sér ljóst aš hér yršu žeir aš hafa vetursetu.

 

Mennirnir gera sér brįtt grein fyrir aš žeir verši aš eyša vetrinum į žessum staš. Dagbókin 9. september: „Žaš leiš aš hausti og vetri svo aš neyšin žvingaši okkur til aš finna leišir til aš gera žaš besta śr įstandinu meš tilliti til įrstķšarinnar, hafa vetrardvöl hér ķ biš eftir vilja Gušs. Okkur fannst rétt aš byggja kofa eša hśs til aš verjast kuldanum og villidżrum žar sem viš gętum dvalist eftir bestu getu og lagt mįliš ķ hendur Gušs.“

 

Žeir fara allir ķ land og finna mikiš af rekaviš sem žeir geta notaš til aš byggja bjįlkakofa. Ķ lok október hefur skipiš lyfst upp į ķsinn og skrokkur žess skemmst.

 

Veturseta

 

Skipverjar flytja ķ kofann meš eigur sķnar og matvęli śr skipinu. Ljóst er aš vistirnar munu engan veginn duga. Ķ dagbókarfęrslu 25. október 1596 mį lesa: „Žennan dag skutu menn okkar hvķtan ref og flįšu hann. Viš boršušum kjötiš sem viš höfšum steikt og žaš bragšašist eins og kanķnukjöt. Sama dag lagfęršum viš veggklukkuna svo hśn sló. Viš bjuggum einnig til lampa sem viš létum loga alla nóttina og til žess notušum viš bjarnarfeiti sem viš bręddum.“.

 

Žeir setja upp refagildrur fyrir utan kofann og veiša vel. Melrakkarnir gefa af sér gott skinn og kjöt sem bjargar mönnunum frį žvķ aš verša hungurmorša. Dagbókin geymir einnig fjölda frįsagna af višureignum žeirra viš bjarndżr sem voru mjög haršar. Um veturinn įttu žeir eftir aš hrekja į brott eša fella marga ķsbirni sem komu aš kofanum.

 

Žegar veriš var aš draga sķšasta slešahlassiš frį skipinu birtust žrķr hvķtabirnir. Žeir skipverjar sem komnir voru śt į ķsinn foršušu sér skelkašir um borš ķ skipiš aftur. Einn féll ķ sprungu og tveir vöršust meš spjótum. Birnirnir reyndu uppgöngu ķ skipiš en hurfu aš lokum į braut įn žess aš skaši hlytist af.

 

Žeir kynda upp meš rekaviš og kolum frį skipinu. Kuldinn er ógurlegur og brįtt er myrkur allan sólarhringinn. Hśsiš fer į kaf ķ snjó og mennirnir hķrast ķ žvķ viš dauflega vist. Dagbókin 10. desember:  „Žann 10. desember var gott vešur og heišur himinn og noršvestan vindur en hręšilega kalt svo aš ķ žakinu, į veggjunum og ķ kolunum var fingursžykkt lag af ķs, jį klęšin į lķkömum okkar voru hvķt af frosti og hrķmi.“

 

Kofinn aš utan. "Viš brenndum kolum og reyndum aš halda loftrörinu og huršinni žéttri til aš halda hitanum inni. Žess vegna syfjaši okkur og svimaši og viš lį aš viš svifum inn ķ eilķfšina." Śti viš huga menn aš refagildrum.

 

 

Žannig var umhorfs inni ķ kofanum sem žeir reistu sér į Novaja Zemlya. Vķntunnan til vinstri žjónaši sem eins konar gufu- eša svitabaš. Undir žakinu mišju hékk lampi sem logaši dag og nótt. Žegar klukkan ķ horninu hętti aš ganga vegna kuldans uršu ķbśarnir aš męla tķmann meš stundaglasi sem snśiš var į 12 tķma fresti. Margir innanstokksmunanna sem sjįst į teikningunni fundust tępum 300 įrum sķšar ķ rśstum kofans og eru varšveittir į söfnum ķ dag.

 

Žeir lokast inni ķ kofanum vikum saman žegar vešriš er sem verst og verša nęr uppiskroppa meš eldiviš og ljósmeti.

 

Heimžrįin eykst

 

Meš vorinu og hękkandi sól fara žeir aš huga aš heimferš. Ķsa leysir seint, skipiš er lekt og ekki lengur siglingahęft. Til aš bjarga lķfinu verša žeir aš nota skipsbįtana og freista žess aš sigla į žessum smįkęnum yfir opiš haf til Rśsslands. Žetta eru um 400 sjómķlna vegarlengd. Žótt mennirnir séu mįttfarnir af nęringarskorti og skyrbjśg eftir veturinn tekst žeim žó aš gera skipsbįtana klįra fyrir siglinguna og draga žį eftir ķsnum fram aš ķsröndinni. Barents leišangursstjóri hefur um hrķš veriš veikur af skyrbjśg og žeir flytja hann į sleša til bįtanna. Įšur skrifar hann bréf žar sem feršinni er lżst stuttlega. Hann setur žaš ķ pśšurhorn og skilur eftir ķ kofanum. Bréfiš fannst tępum 300 įrum sķšar og var enn lęsilegt.

 

Mįlverk sem sżnir bęši kofann og skipiš fast ķ ķsnum. Óvinurinn, daušur ķsbjörn, liggur fyrir utan.

 

Žann 11. jśnķ 1597 leggja žessir hugrökku landkönnušir af staš śt ķ óvissuna. Dagbókin segir: „Og žar sem viš įttum nś aš halda til hafs į tveimur opnum bįtum og įttum hęttulega för fyrir höndum skrifaši skipstjórinn tvö bréf sem flestir okkar undirritušu. Hér stóš aš viš hefšum veriš hér lengi viš mikla armęšu og mikla erfišleika og vonaš aš skipiš myndi losna svo viš gętum siglt žvķ heim en aš žetta heppnašist ekki žar sem skipiš sat sem fastast og tķminn leiš og viš neyddust til aš yfirgefa skipiš til aš bjarga lķfinu og sigldum žašan į bįtunum og fólum lķf okkar ķ Gušs hendur.“

 

Mennirnir lenda fljótt ķ vandręšum vegna ķss og litlu munar aš bįtarnir farist.

 

Barents deyr

 

Heilsu Willems Barents hrakar ört. Dagbókarritari skrifar 18. jśnķ 1597: „Okkur grunaši ekki aš Willem Barents vęri svo illa haldinn žvķ mešan viš sįtum og tölušum saman skošaši hann kortiš sem ég hafši teiknaš yfir ferš okkar og kom meš fleiri tillögur fram og aftur en svo lagši hann kortiš frį sér og sagši viš mig; „Gerrit, gef mér aš drekka“ og žegar hann hafši drukkiš varš hann svo slęmur aš hann ranghvolfdi augunum og hann dó svo óvęnt aš viš nįšum ekki aš kalla ķ skipstjórann sem var ķ hinum bįtnum.“

 

Landkönnušurinn var lagšur ķ óžekkta gröf į Novaja Zemlya. Bįtarnir sigla sušur meš vesturströnd Novaja Zemlya sömu leiš og skipiš hafši siglt įriš įšur. Mennirnir fara oft ķ land til aš tķna egg og veiša fugla sem nóg er af. Einnig fella žeir fleiri birni sem eru mjög višskotaillir. Žann 26. jślķ hitta žeir rśssneska sjómenn sem taka žeim vel. Glešin er mikil, - eftir 13 mįnuši voru žeir mešal manna į nż. Rśssarnir taka žeim vel og gefa žeim mat. Örlögin haga žvķ svo aš žetta eru sömu Rśssarnir og žeir höfšu hitt įriš įšur.

 

Rśssunum er greinilega brugšiš žegar žeir sjį hve breyttir og illa śtlķtandi žessir hollensku skipbrotsmenn eru eftir hrakningana.

 

Landi nįš ķ Rśsslandi

 

Sķšan halda Hollendingarnir yfir Barentshaf meš stefnu į Kólaskaga. Žeir nį landi nokkrum dögum sķšar nęr vistalausir og örmagna af hungri. Óhagstęšur byr gerir žaš aš verkum aš žeir geta ekki fylgt ströndinni vestur į bóginn žar sem žeir vita af mannabyggšum. Žeir sjį ekkert fólk og engin veišidżr. Nokkrir menn fara ķ land til aš skoša sig um og reyna aš finna eitthvaš ętilegt. Dagbókin lżsir ferš žeirra 7. įgśst. „Į leišinni til baka fundu žeir daušan sel sem gaf frį sér hrošalega fżlu. Žeir drógu hann meš sér og hugšu sem svo aš hann myndi bragšast sem villibrįš žar sem žeir voru svo hręšilega svangir. En viš réšum žeim frį žvķ og sögšum aš žaš yrši okkur brįšur bani ef viš boršušum hann...“

 

Hollendingarnir žrauka en eru nęr bśnir aš missa kjarkinn. Hafa žeir feršast alla žessa leiš til žess eins aš deyja śr hungri? Öll von viršist vera śti žegar žeir sjį skyndilega rśssneska skśtu. Žeim tekst aš vekja athygli Rśssanna sem lįta žį fį gnęgš matar. Žeir öšlast nżjan kjark og krafta til aš sigla vestur į bóginn.

 

Hollendingarnir sigldu aš yfir opiš haf um 400 sjómķlna leiš į skipsbįtunum til aš freista žess aš nį til mannabyggša. Į leišinni rekast žeir mešal annars į rśssneskt skip sem getur séš af mat žeim til handa.

 

Eftir žvķ sem vestar dró varš algengara aš rekast į fólk. Hollendingarnir keyptu mat af Rśssum og sigldu ótraušir vestur į bóginn žar til žeir komu til žorpsins Cola. Žar hittu žeir fyrir hollenskar duggur. Mešal žeirra var Jan Cornelis Rijp og menn hans sem žeir höfšu skiliš viš hjį Bjarnarey rśmu įri įšur. Dagbókin lżsir endurfundunum 28. įgśst: „...sįum viš jullu koma śt til okkar žar sem Jan Cornelis sat viš annan mann. Viš heilsušumst meš gleši svo halda mįtti aš hver um sig hefši veriš vakinn upp frį daušum. Hann hafši meš sér tunnu af Rostocker-öli og meš žvķ vķn og brennivķn, brauš, kjöt, flesk, lax, sykur og margt annaš, nokkuš sem viš nutum vel og hjįlpaši okkur til heilsu į nż. Og viš héldum upp į okkar óvęntu björgun og vora endurfundi og žökkušum Drottni nįš hans.“

 

Fręgšarför

 

Alls lifšu 12 af 15 manna įhöfn Barents. Žeir sigldu meš skipi Rijps til Amsterdam og komu žangaš 1. nóvember 1597. „Ķ sömu klęšum og viš vorum ķ į Novaja Zemlya og meš hvķtar refaskinnshśfur į höfši gengum viš į fund Pieter Hasselaer sem var einn af śtgeršarmönnunum sem fyrir hönd borgarstjórnar Amsterdam hafši śtbśiš skipin tvö, skip Jan Cornelis og okkar. Žegar viš komum žangaš uršu margir forviša žar sem allir töldu aš viš vęrum löngu daušir.“

 

Kortiš sżnir ķ grófum drįttum farleišir Willem Barents og manna hans frį žvķ žeir frį Hollandi 10. maķ 1596 og žeir komu aftur heim 1. nóvember 1597 eftir aš hafa dvališ vetrarlangt austur af noršurodda Novaja Zemlya. Žessi för er tvķmęlalaust eitt mesta landkönnunarafrek sögunnar, ekki sķst ķ ljósi žess aš nęr allir komu heilir heim aftur.

 

Žaš var kraftaverk aš nokkur skyldi hafa oršiš til frįsagnar um žessa för. Af dagbókinni og minjum mį rįša aš Hollendingarnir hafi fyrst og fremst komist af vegna eigin dugnašar og śtsjónarsemi. Enginn vafi er į aš žetta voru frįbęrir sjómenn, hertir af fyrri feršum. Žeir stóšu saman ķ raunum sķnum og foringjar žeirra voru hęfir menn. Ekki er aš sjį aš nokkur hafi lįtiš bugast andlega žótt dagbókin lżsi į lįtlausan hįtt miklum erfišleikum og žjįningum.

 

Žessi ferš er ķ dag talin eitt frękilegasta siglingarafrek mannkynssögunnar. Barentshafiš var kannaš og fyrsta kortiš teiknaš af hafsvęšinu. Noršausturleišin fannst aš vķsu ekki en sś vitneskja sem safnaš var ķ feršinni veitti Hollendingum mikilvęgt forskot fram yfir ašrar žjóšir į žessum slóšum. Žeir žróušu į nęstu įratugum umfangsmiklar og aršbęrar hvalveišar og komu upp bękistöšvum į Jan Mayen, Bjarnarey og į Svalbarša. Fjöldi örnefna og mannvistarleifa į žessum slóšum ber umsvifum žeirra skżrt vitni. Dagbók leišangursins og rķkulegar fornminjar frį vetrarstöš Barents og manna hans hafa haldiš nöfnum žeirra į lofti fram į žennan dag.

 

Žaš er heišur sem žeir eiga fyllilega skiliš.

 

Heimildir:

 

No Mans Land. A history of Spitzbergen from its discovery in 1596 to the beginning of the scientific exploration of the country. Eftir Sir Martin Convay. Cambridge University Press, Englandi, 1906. 377 s.

 

Willem Barentsz‘ siste reise. Etter Geerit de Veers beskrivelse fra 1598. Ritstj. Inez Boon Ulfsby. Aschehoug, Noregi, 1997. 230 s.

 

 
14. desember 2012 20:00

Fjöršurinn fagri: Einstęšar kvikmyndir og ljósmyndir

Mig langar fyrst til aš setja inn žrjįr ljósmyndir sem eru teknar į sama staš meš 124 įra tķmabili. Žęr tvęr fyrstu eru sögulegar hver į sinn hįtt. Sś žrišja er meira til gamans og virkar vonandi sem tenging milli nśtķšar og fortķšar.

 

Žessi ljósmynd var tekin af Noršmanninum Fridtjof Nansen ķ maķ eša jśnķ įriš 1888 en hann var žį staddur hér į landi į leiš til Austur Gręnlands aš leiša fyrsta leišangurinn sem fór yfir Gręnlandsjökul frį austri til vesturs. Žetta gęti hęglega veriš elsta ljósmynd sem til er af Hvalfirši. Žarna er Hvammsvķkin, Hvammshöfši fjęr og svo fjöllin Žyrill, Hvalfell, Mślafjall og Botnssślur. Nansen hefur heillast af žessari sżn .
Ljósmyndin hér fyrir ofan var svo tekin 53 įrum eftir žį fyrstu, ķ október 1941 af bandarķskri flotadeild sem žį lį viš vestar ķ firšinum. Flugmóšurskipiš į myndinni er USS Wasp. Ellefu mįnušum sķšar sökkti japanskur kafbįtur žvķ svo ķ Kyrrahafi. Ef smellt er į myndina birtist hśn stęrri.
Žessa ljósmynd tók ég svo ķ október sķšastlišinn frį nįkvęmlega sama staš og ljósmyndarinn stóš žegar hann tók myndina įriš 1941 - upp į dag 71 įri eftir aš sś mynd var tekin. Žaš eru 124 įr į milli žessar ljósmyndar og žeirrar sem Nansen tók einn fagran morgun ķ sumarbyrjun įriš 1888. 

 

Hér fyrir nešan er svo myndband sem sżnir kvikmyndir af herskipum Bandarķkjamanna og Breta ķ Hvalfirši žegar śtlitiš var hvaš dekkst ķ styrjöldinni 1941 og 1942. Kvikmyndir śr Hvalfirši į strķšsįrunum eru afar fįgętar, ķ raun eru žessar žęr einu sem ég veit um. Žaš hvķldi mikil leynd yfir allri starfsemi ķ firšinum og myndatökur voru ķ raun bannašar. Žaš er viš hęfi aš kór Rauša hersins syngi undir. Žessi skip voru hér stödd til aš veita Rśssum hjįlp į Austurvķgstöšvunum.  

 

Stutt kvikmyndarskeiš ķ lit sem sżnir kaupskip į legunni utan viš Ferstiklu og Saurbę mį svo sjį ķ öšru myndbandi sem opnast ef smellt er hér, į tķmaskeiši 2:37 - 2:55.

 

Vonandi eiga fleiri kvikmyndir śr Hvalfirši eftir aš koma ķ leitirnar.

 

 
13. desember 2012 19:00

Į žorsktśr til Ķslands annó 1882

Hér kemur žrišja fęrsla mķn žar sem ég rifja ašeins upp sögu fiskveiša Noršmanna viš Ķsland į öndveršri 19. öld.

 

Norskir sķldarsjómenn veiddu og söltušu dįlķtiš af žorski viš Ķsland įriš 1881. Įriš eftir hélt 9 skipa floti til žorskveiša viš strendur Ķslands. Žó aš hafķs vęri viš landiš gengu veišarnar vel. Žetta var upphafiš aš tķmabili įrlegra skśtuveiša Noršmanna viš Ķsland sem stóš allt til įrsins 1913. Žessar veišar undan Ķslandsströndum voru ekki sambęrilegar viš innfjaršaveišarnar į sķldinni. Segja mį aš meš žessu hafi Noršmenn stundaš sķnar fyrstu śthafsveišar į fjarlęgum mišum.

 

Brunnkśtterinn Rutland frį Skśtuneshöfn, litlu fiskižorpi mišja vegu milli Haugasunds og  Stafangurs, var geršur śt til Ķslandsveiša ķ fjölda įra. Kśtterar af žessari gerš - brunnkśtterar - voru sérstakir aš žvķ leyti aš hluti lestarrżmisins var hólfašur af sem sérstakur brunnur sem fylltur var af sjó. Göt voru boruš ķ sķšur skipsins svo ferskur sjór flęddi inn og śt śr brunninum. Ķ honum var geymdur lifandi fiskur sem veiddur var į handfęri. Hįtt verš fékkst fyrir slķkan fisk į mörkušum ķ Bretlandi. Ķ lok 19. aldar voru brunnar nokkuš algengir ķ kśtterum sem stundušu krókaveišar.

 

Tobias Falnes var eigandi skipsins og skipstjóri flest įrin sem žaš fór til Ķslandsveiša. Hann fęrši ķtarlegar dagbękur yfir veišiferšir skipsins. Hér į eftir fer endursögn dagbókarfęrslna hans į einni vertķšanna. Žessi frįsögn varpar ljósi į lķfsbarįttu norskra skśtukarla į Ķslandsveišum fyrir 130 įrum.

 

„Guš vķsi oss veginn“

 

Falnes skipstjóri situr ķ upphafi veišiferšar žessa vordaga įriš 1882 nišri ķ fjögurra manna kįetu aftast ķ skipinu og stingur śt stefnuna į gömlum enskum sjókortum og fęrir dagbók:
Tobias Falnes skipstjóri og śtgeršarmašur frį Skśtuneshöfn (Skudeneshavn) ķ sušvestur Noregi. Hann lést įriš 1933.
„Mįnudagur 4. Maķ. Kl. 12 į hįdegi teknir ķ tog og dregnir frį Skśtunesi. Skipiš vel bśiš og skipaš 13 mönnum, įkvešiš aš halda til Ķslands til veiša. Kl. 6 Śtsķra ķ N1/2V og Geitungen ķ AtS, settum śt loggiš sem sżndi 16‘. Breytileg stinningsgola og sśld. Guš vķsi oss veginn į feršinni“.

 

Nķu menn hafast viš ķ lśkarnum frammi ķ stefni. Hver mašur hefur sķna koju og sjókoffort meš fatnaši og öšrum persónulegum naušsynjum. Aš auki hefur hverjum veriš śthlutaš sķnum dunki af smjöri. Kabyssa er ķ lśkarnum og kokkurinn sér til žess aš aldrei slokknar į henni. Žar žurrkar įhöfnin stķgvél, peysur og olķuklęši. Ein peysan er žykkari en hinar. Hśn gengur į milli manna og er eingöngu notuš af žeim stendur į stżrisvakt hverju sinni.

 

Kosturinn er ķ geymslu aftan viš lśkarinn. Žeir hafa birgt sig upp af saltkjöti og sķld, kartöflum, grjónum og baunum. Einnig hafa žeir tekiš meš 40 tunnur af tvķbökum śr rśgmjöli sem žeir bleyta upp ķ tei eša kaffi. Flestir hįsetanna eru ungir menn į aldrinum 16 til 20 įra.

 

Siglingafręšin er kśnst

 

Į hverjum degi žegar sést til sólar męlir skipstjórinn sólarhęšina meš sextantinum. Siglingahrašinn er lesinn af logginu (vegmęlinum) sem er tęki sem dregiš er į eftir skipinu. Žaš veršur aš hala žaš inn ķ hvert skipti til aš lesa af žvķ. Botnlóšiš hjįlpar einnig til viš stašarįkvaršanir. Žaš er śr blżi og vegur 20 kķló. Lóšiš er holt aš innan ķ nešri endanum. Holrśmiš er fyllt af tólg. Lóšinu er sökkt til botns meš lķnu sem męlir dżpiš ķ föšmum. Žegar lóšiš lendir ķ botni klessast jaršvegsefni į tólgina og žannig geta žeir rįšiš ķ hvernig botninn er undir žeim. Į sjókortiš er botngerš į hinum żmsu svęšum merkt inn sem ljós sandur, raušleitur sandur, dökkur sandur, skeljasandur, lešja, o. s. frv.

 

Fiskikśtter eins og Rutland undir seglum. Žetta litla skip var vinnustašur og heimili 14 manna ķ sjö mįnuši ķ śthaldinu til Ķslands.

 

Įhöfninni er skipt ķ tvęr vaktir og hver mašur hefur sinn staš į dekki. Žaš er eins gott aš vera snar ķ snśningum žegar skipstjórinn gefur fyrirskipanir. Ef vindurinn bętir ķ sig veršur aš hagręša seglunum. Žau eru rifuš meš auknum vindstyrk. Į laugardeginum lenda žeir ķ bręlu, rifa öll segl og slį į lens. Skyggni er lélegt „....og mikill sjór. Guš sé meš oss“, skrifar Falnes skipstjóri.

 

Žeir skiptast į aš standa viš stżriš. Hver mašur stendur uppi einn tķma ķ senn. Žegar vont er ķ sjóinn eins og nśna er stżrismašurinn bundinn fastur meš kašli um mittiš. Žarna stendur hann meš hnefana kreppta um stżriš og starir į įttavitann og reynir aš halda stefnu. Skipstjórinn hefur annan įttavita nišri ķ kįetu sem hann gefur stöšugt gętur. Ef honum žykir skipiš óstöšugt į stefnunni hrópar hann höstugur upp: „Reyndu aš halda stefnunni strįkur!“. Nokkrir engjast ķ kojunum og kśgast af sjóveiki.

 

Ķsland rķs śr hafi

 

Žegar lķšur į sunnudag fara žeir óšum aš nįlgast Ķsland. Į mįnudagsmorgun reyna žeir aš lóša en fį ekki botn. Žeir slį undan į mešan žeir bķša žess aš žaš birti. Žar sjį ekki til sólar svo vonlaust er aš reyna aš nį stašarįkvöršun af himintunglum. Žeir stżra ķ SSV til aš vera öruggir um aš lenda ekki strandi eins og svo mörg önnur skip sem hafa boriš beinin viš sušur- og sušausturströnd žessa kalda lands. Klukkan 6 um kvöldiš sjį žeir loks til lands og tveimur tķmum sķšar bera žeir kennsl į Hjörleifshöfša ķ NNA. Nś geta žeir mišaš śt stašsetningu sķna og nįš įttum. Žeir sigla fyrir Reykjanes og krussa noršur į bóginn ķ noršaustan golu. Fimmtudaginn 14. maķ, tķu dögum eftir aš žeir héldu aš heiman, byrja žeir aš veiša vestur af Snęfellsjökli. Fiskirķiš er dręmt. Žeir kippa og reyna aftur vestur af Bjargtöngum. Enn er veišin treg. Žeir halda lengra noršur og leggja lķnur śt af Dżrafirši. Sįratregt. Skipstjórinn įkvešur aš fara inn til Ķsafjaršar og Rutland varpar akkerum žar 20. maķ.

 

Ķsafjöršur veršur bękistöš žeirra um sumariš. Žar er ķ mörgu aš snśast. Žeir fį aš geyma margar tvķbökutunnanna ķ pakkhśsi ķ žorpinu. Mennirnir skipta um segl, - setja upp fęrri og žykkari segl en žeir notušu į feršinni yfir hafiš. Sķšan er tekiš vatn. Žeir žurfa aš róa margar feršir meš vatnstunnur śr landi og śt ķ kśtterinn. Aš žessu loknu er haldiš śt. Ķ žetta sinn fiska žeir į hafsvęšinu frį Ritum og noršur aš Horni. Žeir notast viš handfęrin og nś veišist loks vel.

 

Slitnir sjóvettlingar og sįrar hendur

 

Handfęraveišarnar eru pśl. Žeir standa vaktir, fjóra tķma ķ einu. Įtta til tķu kķlóa žorskar eru dregnir upp frį um hundraš metra dżpi, blóšgašir og gellašir. Hver mašur setur sķnar gellur ķ eigin poka og fiskinum er kastaš ķ stķur į žilfarinu. Fęriš er beitt og lķnunni hent fyrir borš. Vettlingarnir slitna fljótt og lśkurnar verša mjög sįrar svo skķn ķ bert holdiš. Lendi žeir ķ skorpufiskirķi žżšir ekki aš tala um frķvaktir. Žį standa menn žrotlaust į mešan sį guli gefur sig.

 

Žaš var žorskurinn sem lokkaši Tobias Falnes og menn hans į kśtter Rutland til lķnu- og handfęraveiša viš Ķsland voriš, sumariš og haustiš 1882.
Frį klukkan 8 til 12 į kvöldin verša allri aš vera į dekki ķ ašgerš. Langur planki er lagšur upp į lunningarnar, žversum yfir žilfariš. Žetta er ašgeršarboršiš. Hver mašur hefur sitt hlutverk og fiskurinn gengur hratt handa į milli. Einn kśttar og rķfur innan śr. Lifrin fer ķ tunnu. Nęsti mašur hausar. Flatningsmennirnir fjarlęgja hrygginn og fiskurinn er settur ķ stamp og žveginn vandlega og sķšan ķ körfur žar sem rennur af honum. Tveir menn standa nišri ķ lest og taka į móti fiskinum og setja hann ķ salt. Žegar bśiš er aš gera aš og koma öllu ķ salt er žilfariš skolaš meš spśl og skśtan lensuš (sjó dęlt śr henni). Aš sjįlfsögšu er öllum sjó dęlt meš handafli. Aš lokum kemur hver mašur meš sinn gellupoka og gellurnar taldar og žęr fęršar til bókar. Hlutur hver og eins fer eftir žvķ hve marga fiska hann dregur. Ķ vondum vešrum leita žeir til vars og nota tķmann til aš taka fiskinn śr saltinu, žvo hann vandlega og salta į nż.

 

Žeir veiša aldrei į sunnudögum, sama hvernig višrar eša fiskast. Hvķldardaginn skal halda heilagan. Žeir sitja žó ekki alveg ašgeršalausir. Sunnudag einn róa nokkrir ķ land og sękja snjó. Žeir vilja reyna aš leggja lķnur en eru beitulitlir. Skömmu sķšar kaupa žeir sķld af bįti og geyma hana ķ snjónum. Ķ heila viku stunda žeir lķnuveišar NV af Hornbjargi, 4-5 mķlur frį landi og afla vel. Lķnuveišarnar eru mikil erfišisvinna, einkum fyrir žį yngstu. Žegar hvessir skipta žeir yfir į handfęri į nżjan leik.

 

Veišar undan Vestfjöršum

 

Ķ hvert skipti žegar aflinn er kominn 15-20 tonn halda žeir inn til löndunar į Ķsafirši. Tveir kaupmenn eru ķ žorpinu, žeir Įsgeir Įsgeirsson og Jón Jónsson. Bįšir kaupa fisk til verkunar. Hvķtar breišur af saltfiski liggja śti til žurrkunar ķ grennd viš žorpiš.

Ķ jślķ sjį žeir sķld vaša śti į Ķsafjaršardjśpi. Žeir kasta śt nokkrum netstubbum og fį hįlfa tunnu af dżrmętri sķld ķ beitu. Hśn mį ekki skemmast ķ sumarhitanum svo žeir halda inn į Ašalvķk, róa ķ land og höggva lausa ķsklumpa sem žeir taka meš um borš. Žetta tefur žį frį veišum ķ 12 tķma.

 

Žeir stunda veišar į svęšinu frį Djśpi til Horns fram til 12. įgśst. Žį landa žeir į Ķsafirši ķ sķšasta skipti įšur en žeir halda austur meš Noršurlandi. Žeir reyna fyrir sér į żmsum mišum og fęra sig austur į bóginn. Į kvöldin leggja žeir sķldarnet til aš fį beitu og veiša įgętlega.   

 

Veitt ķ brunninn

 

Ašra vikuna ķ september eru žeir staddir NA af Raušanśp. Nś veiša žeir bara į handfęri og eru byrjašir aš safna lifandi fiski ķ brunninn.

 

Žaš eru bara golžorskarnir, žessir yfir 15 kķló, sem fara ķ brunninn. Žessir fiskar verša aš vera gallalausir og nįnast ósęršir ķ kjaftinum eftir krókana. Karlarnir fara nęrgętnum höndum um brunnžorskana. Žegar fiskarnir eru dregnir śr djśpinu myndast loft ķ kvišarholi žeirra sem karlarnir reyna aš fjarlęgja meš žvķ aš strjśka fiskunum varlega. Augun mį ekki snerta žvķ žį veršur žorskurinn blindur. Einng er hęgt aš stinga holri nįl bak viš brjóstuggann og inn ķ sundmagann til aš hleypa lofti śr honum. Sķšan er fiskinum sleppt varfęrnislega nišur ķ brunninn meš sporšinn į undan. Hver mašur sker hak ķ spżtukubb fyrir hvern brunnfisk sem hann dregur.

 

Eftir aš fiskurinn er kominn ķ brunninn er mikilvęgt aš sigla kśtternum hęgt og varlega til aš hlķfa aflanum. Į hverjum degi hįfar bįtsmašurinn upp žorska sem drepast. Žeir fara ķ salt en hryggurinn er hakkašur og dreift ķ brunninn sem fóšur. Žeir nota ekki sķld til aš fóšra žorskinn žvķ alvitaš er aš hśn veldur pest ķ sjónum. Žegar 1.200 žorskar eru komnir ķ brunninn er hann talinn fullur.

 

Tafsöm heimsigling

 

Žann 23. september 1882 tekur Rutland stefnu sušur į bóginn. Falnes skipstjóri ętlar til Grimsby ķ Englandi til aš selja fiskinn.

 

Kortiš sżnir ķ grófum drįttum žį siglingu sem įhöfn Rutland lagši aš baki frį žvķ veišiferšin eša Ķslandsvertķšin hófst ķ byrjun maķ 1882 žar til sķšustu žorskarnir voru seldir lifandi ķ Grimsby ķ nóvember sama įr. Til og frį og umhverfis Ķsland og fram og aftur yfir Noršursjó.

 

Žaš er hęg gola og feršin sękist seint. Siglingarhrašinn er einungis 1-3 hnśtar. Žykk žoka er austur af Ķslandi og žeir blįsa meš jöfnu millibili ķ žokulśšurinn. Stundum er blankalogn og skipiš liggur grafkyrrt. Samt er veruleg undiralda og žaš veltur. Žorskarnir ķ brunninum slengjast ķ sķšur skipsins og margir žeirra drepast. Feršin sękist mjög seint. Vindur eykst į nżjan leik og žaš brestur į meš stormi. Loksins fį žeir stašfestingu į aš žeir séu aš nį yfir hafiš žegar žeir lóša į botn meš fķngeršum sandi ķ byrjun október. Eins gott. Žaš hefur gengiš mjög į vatn og vistir um borš og sjóklęši įhafnarinnar eru gegnslitin. Žeir įkveša aš koma viš heima ķ Noregi įšur en haldiš er til Grimsby.

 

Enn er vešriš žeim óhagstętt. Bręlur og logn skiptast į. Žeir eru ekki komnir heim til Skśtuness fyrr en 22. október, heilum mįnuši eftir aš žeir fóru af Ķslandsmišum. Feršin hefur reynt į skipstjórann. Erfišiš um borš er ekki žaš versta.

 

Fjįrhagsįhyggjurnar eru verri. Heima bķša hans tķu munnar sem veršur aš metta. Hann veltir žvķ stöšugt fyrir sér hvernig hann eigi aš fį endana til aš nį saman. Žaš er alls óvķst hverju žessi veišiferš muni skila žegar upp veršur stašiš.

 

Sjö mįnaša śthaldi lżkur

 

Žeir stoppa stutt heima. Vatn og vistir eru tekin um borš. Daginn eftir sigla žeir śt į nżjan leik og stefna til Grimsby. Nś eru vešurguširnir hagstęšir. Žeir sigla ķ SV stinningsgolu yfir Noršursjóinn og nį Grimsby į sex sólarhringum. Ķslandsžorskurinn er hįfašur śr brunninum og rotašur. Ekki mį blóšga hann, višskiptavinirnir vilja ekki sjį blóš. Žorskarnir mega heldur ekki liggja meš gapandi kjaft. Umbošsmašurinn hringir bjöllu og kallar: „Alive cod!“.

 

Alls eru 571 žorskur hįfašur upp śr brunninum. Meira en helmingurinn hafa drepist į leišinni frį Ķslandi. Žorskarnir eru seldir į uppboši og fyrir stykkiš fęst allt aš einu sterlingspundi. Žaš er dżr fiskur. Eftir žetta landa žeir tępum tķu tonnum af saltfiski śr lest Rutland og selja tępar 20 tunnur af gellum. Rśmum sólarhring sķšar dregur drįttarbįtur meš gufuvél žį śt śr höfninni. Žeir sigla śt śr mynni Humber-fljóts en lenda ķ blankalogni fyrir utan og liggja žar ķ heilan sólarhring. Sķšan gefur góšan byr og žeir komast heim į nokkrum dögum.

 

Žaš er runninn upp 10. nóvember žegar įhöfn Rutland lętur loks akkeri falla ķ Skśtuneshöfn og sjö mįnušir lišnir sķšan Ķslandstśrinn hófst.

 

Nś er žessari veišiferš til Ķslands loks lokiš, žeir loks komnir heim til įstvina og lķšur brįtt aš jólum.

 

Heimild:

 

Pistill byggšur į frįsögn ķ bók Kari Shetelig Hovland, Norske seilskuter på Islandsfiske. Universitetsforlaget, 1980.

 

 
13. desember 2012 00:15

Gjörningabylur yfir Hrķsey

Ég ętla aš halda įfram aš fjalla um fiskveišar Noršmanna viš Ķsland į öndveršri 19. öld. Hér segir frį einu mesta eignatjóni sem oršiš hefur ķ óvišri viš Ķsland.

 

Ķ september įriš 1884 skall skyndilega į ofsavešur ķ Eyjafirši meš hrošalegum afleišingum fyrir norska sķldveišiflotann sem lį žar ķ byrjun haustvertķšar. Um 90 skśtur af żmsum stęršum og geršum voru komnar žangaš auk fjögurra gufuskipa. Helmingur seglskipaflotans auk tveggja gufuskipa lį viš festar ķ grennd viš Hrķsey, undan Įrskógsströnd og mynni Svarfašadals.

 

Norskar sķldarskśtur leggja frį landi ķ blķšuvešri.

 

Žetta vešur hefur żmist veriš kallaš Noršmanna-bylurinn 1884“ eša „Gjörninga-vešriš 1884“. Sķšarnefnda nafniš er tilkomiš vegna sagnar um ungan mann sem bjó ķ Hrķsey. Hann var nefndur Galdra-Villi og žótti fjölkunnugur. Honum var ķ nöp viš Noršmenn og įtti stöšugt ķ śtistöšum viš žį. Oft var slarksamt žegar žarna voru samankomnir margir sjómenn og žį gįtu brotist śt deilur og įflog. Einn daginn kom til slagsmįla og Galdra-Villi kallaši fullur heiftar til Noršmannanna aš hann vildi óska žess „...aš žaš skylli į ofsavešur sem myndi eyšileggja alla andskotans norsku bįtana og nęturnar og kasta skipunum langt upp ķ fjörusteinana“.

 

Žrśtnar ķ lofti

 

Žaš er ekkert nżtt aš ellefti dagur septembermįnašar sé dagur mikilla óskapa. Aš morgni 11. september 1884 lęgir eftir tveggja daga hvassvišri į Eyjafirši. Nótabįtarnir eru mannašir og sķldarleit hafin į nżjan leik en enginn veršur var. Um tvö leytiš taka menn eftir žvķ aš hann hefur žykknaš upp ķ sušrinu og kolsvartur kólgubakki nįlgast hratt. Augljóst er aš stormur er aš skella į og karlarnir į nótabįtunum róa allt hvaš žeir geta aš skipum sķnum. Vindhvišurnar ęša ofafengnar śr vestlęgum įttum og skella af fullu afli į flotanum. Į mešan sjómennirnir róa lķfróšur aš skipunum sjį žeir aš bįtur ķ fjörunni hefst hįtt į loft, kastast upp į kambinn og brotnar ķ spón. Stafli af sķldartunnum sundrast og tunnurnar fjśka į haf śt og hverfa. Einum bįtnum hvolfir og mennirnir lenda undir honum. Įhafnir hinna bįtanna nį aš komast klakklaust undan vešrinu og um borš ķ skipin.

 

Ragnarök į Eyjafirši

 

Seglskipin meš hįa reiša sķna taka į sig mikinn vind. Žau taka dżfur og rķfa ķ festarnar. Vindurinn żlfrar ķ stögunum og žaš brakar ķ rįm og reiša. Skśturnar eru vélarlausar og óhagstęš vindįtt getur hrakiš žęr stjórnlaust į land. Frį galeasnum Strilen sjį menn aš įhöfnin į skonnortunni Emanuel heggur nišur frammastriš og afturmastriš brotnar skömmu sķšar. Rétt į eftir sjį žeir aš galeasinn Snęfrid sendir frį sér neyšarmerki. Bęši möstrin eru brotin og baugspjótiš horfiš. Skipiš lķkist einna helst tómri skįl žar sem žaš rekur stjórnlaust um fjöršinn. Fleiri skip hafa slitnaš upp og rekur stjórnlaust um. Žau skapa stórhęttu žar sem žau geta rekist į hvert annaš eša į žau sem enn halda festu.

 

Vettvangur atburšanna sem hér greinir frį. Hrķsey og Įrskógssandur. Stormurinn stóš af sušvestri.

 

Um borš ķ öšru skipi standa stżrimašurinn og nótabassinn og žinga um hvaš sé til rįša. Tķminn er naumur. Stżrimašurinn vill höggva į reišann en bassanum žykir synd aš eyšileggja svo gott mastur. Hann hefur veriš fleiri vertķšir į Ķslandi, er żmsu vanur og lętur ekki skjóta sér skelk ķ bringu svo aušveldlega. „Okkur er ekki fariš aš reka ennžį“, segir hann og męlir śt mastriš meš augunum. „Žaš er of seint eftir aš okkur er fariš aš reka“, svarar stżrimašurinn og bendir upp ķ fjöruna žar sem fleiri skip liggja og veltast um ķ öldurótinu.

 

Skömmu sķšar sjį žeir möstur brotna og reiša leggjast saman į fleiri skipum sem enn liggja viš festar ķ grennd viš žį. Hér er ekki eftir neinu aš bķša. Žeir rįšast į mastriš meš dķxli og öxi. Žaš brotnar og fellur fyrir borš. Um leiš brżtur žaš lunninguna į stórum kafla.

 

Bęši akker skśtunnar Adoram eru śti en sķšdegis fer skipiš aš reka. Hįsetarnir standa viš akkerisvinduna og gefa meiri slaka į bakboršsakkerinu. Menn vona aš žaš grķpi festu įšur en skipiš rekur ķ land. Vešriš er snarvitlaust og veršur bara verra.

 

Örvęntingarfullir slaka žeir śt meiri kešju en žaš er žżšingarlaust. Skipiš rekur į land. Įhöfninni tekst aš slaka skutbįtnum śt og hśn yfirgefur skipiš. Skipverjar komast heilir į hśfi ķ land um įttaleytiš um kvöldiš. Žį liggja mörg skip brotin ķ fjörunum ķ Hrķsey. Myrkriš skellur į og hann gengur į meš byljum. Heyra mį žunga dynki og bresti frį skipunum sem veltast um ķ fjöruboršinu. Kaldar, blautar og lemstrašar įhafnir skipanna skreišast į land og menn njóta hjįlpar hvers annars viš aš komast ķ hśs.

 

Ķ ljósaskiptunum morguninn eftir mį sjį laumlegan mann lęšast į brott frį hśsažyrpingunni ķ Hrķsey. Hann hleypur inn eftir eyjunni og felur sig. Žetta er Galdra-Villi į flótta undan refsivendi Noršmanna. Žeir leita hans ęfareišir og ętla aš nį sér nišri į honum fyrir ófarirnar en finna hann ekki. Honum er skutlaš ķ land į įrabįti skömmu sķšar og hann lętur ekki sjį sig ķ Hrķsey lengi eftir žetta.

 

Allt ķ rśst

 

Žegar vešrinu slotaši var Eyjafjöršur viš Hrķsey og Įrskógssand eins og vķgvöllur yfir aš lķta. Tjóniš var gķfurlegt.

 

Žrķr Noršmenn fórust og žótti ķ raun mikil mildi aš fleiri tżndu ekki lķfi. Auk žess drukknušu tveir ungir ķslenskir bręšur, 9 og 13 įra frį bęnum Höfša į Höfšaströnd. Žeim hafši veriš leyft aš fara śt į fjöršinn į smįbįt eša pramma fyrr um daginn og vešriš nįši žeim. Logn og blķša hafši enda veriš um morguninn og engan óraš fyrir aš slķkt ofsavešur skylli į. Žegar žaš geršist var ekkert hęgt aš gera til aš bjarga drengjunum.

 

Ömurlegt var um aš litast eftir óvešriš.

 

Sautjįn skip voru gerónżt, žar į mešal žrjś ķslensk hįkarlaskip sem Noršmenn höfšu leigt af Ķslendingum til söltunar. Tólf af norsku skśtunum sem eyšilögšust voru frį Haugasundi. Skonnortan Adoram sem dregiš hafši akkerin žar til skipiš rak į land var eitt žeirra 17 sem nś varš aš afskrifa. Sķldveišarnar viš Ķsland höfšu ekki reynst happadrjśgar fyrir śtgeršina. Žessi glęsta skonnorta lį nś ķ fjörusteinunum meš brotinn kjöl og stżri. Sjórinn flęddi inn og śt śr lestinni.

 

Skipin sem enn töldust svo heil aš mętti gera viš žau voru mörg hver illa farin. Reišar höfšu veriš höggnir nišur į 15 skipum, 6 töpušu akkerum, 5 brutu baugspjót og skrokkar 7 skipa höfšu skaddast. 50 nótabįtar og 10 af stęrstu nótunum töpušust. Mikiš tjón varš į öšrum veišarfęrum.

 

„Hjį Hrķsey og Litlaįrskógssandi lį fjöldi nótabįta og nęturnar ķ žeim, svo og nokkrir vindubįtar og ašrir minni bįtar. Flestir bįtarnir rįku į land, einstaka til hafs og fóru žeir allir ķ spón en nęturnar velktust og hröktust ķ flęšarmįlinu og mį telja vķst aš ónżst hafa ¾ hluti bįta og veišarfęra“, skrifaši Jślķus Havsteen žįverandi norsk-sęnskur konsśll og sķšar sżslumašur ķ skżrslu sinni um atburšinn.

 

Tjóniš hefši getaš oršiš enn meira ef ekki hefši viljaš svo vel til aš gufuskipin viš Hrķsey höfšu getaš dregiš margar skśtur og bįta ķ öruggt skjól įšur en verr fór.

 

Illvišriš var svo stašbundiš aš inni viš Akureyri uršu menn ekki varir viš neitt og ekkert tjón varš žar.

 

Žetta var geysilegt įfall og Noršmennirnir gįfust upp į vertķšinni. Flestir voru farnir heim til Noregs eftir žrjįr vikur žótt besti veišitķminn fęri nś ķ hönd. Sjómennirnir notušust viš bśnaš frį flökunum til aš gera viš žau skip sem voru skemmd svo sigla mętti žeim heim. Afgangurinn var seldur į uppboši og lķklega hefur margur Ķslendingurinn gert góš kaup.

 

Einn žeirra var Jörundur Jónsson śtvegsbóndi og formašur, öšru nafni Hįkarla-Jörundur. Aš sögn mun hśs hans sem enn stendur og hefur veriš gert upp og hżsir nś safn, aš verulegu leyti hafa veriš reist śr višum sem fengust af norsku skśtunum sem uršu aš braki žennan örlagadag ķ september įriš 1884.

 

Frekari mannraunir į heimleišinni

 

Raunum Noršmanna var ekki lokiš žótt žeir slyppu frį Ķslandi. Į leišinni til Noregs hrepptu mörg skipanna óvešur og lentu ķ hrakningum. Mörg fengu į sig brot sem skolušu mönnum fyrir borš.

                                                                                                           

Skonnorta frį Stafangri undir fullum seglum.

 

Jaktin Anna hélt frį Mjóafirši 24. október meš 6 manna įhöfn. Tveimur dögum sķšar lentu žeir ķ bręlu. Snemma morguns fóru tveir menn upp til aš ganga frį seglum og annar žeirra féll ķ sjóinn og drukknaši. Sķšdegis skolaši sķšan fjórum mönnum fyrir borš žegar brotsjór reiš yfir žessa litlu skśtu. Eini mašurinn eftir um borš var kokkurinn, 17 įra gamall į sinni fyrstu vertķš. Hann sat nišri ķ lśkar ķ nokkra daga mešan skipiš rak um hafiš. Loks herti hann upp hugann, kom upp seglpjötlu og hóf aš stżra austur į bóginn ķ įttina sem Noregur hlaut aš vera. Hinn 16. nóvember kom hann aš landi en žį dimmdi og hann žorši ekki aš sigla nęr. Hann sneri til hafs og lagšist ķ koju og „fól sig Guši į vald“ eins og sagši sķšar ķ norskri dagblašsfrétt af slysinu. Hann vaknaši viš aš skśtan hjó viš kletta, fór upp og tókst aš stökkva ķ land. Skipiš rak frį į nżjan leik, lenti į skeri, brotnaši og sökk. Pilturinn komst til mannabyggša og ķ ljós kom aš hann hafši nįš landi ķ Vikna ķ Žręndalögum sem er noršan Žrįndheims og nokkurn veginn ķ beina lķnu austur frį Mjóafirši.

 

Śtgeršir ķ Noregi gefast upp

 

Žetta įr, 1884, komu 143 norsk skip viš sögu sķldveiša viš Ķsland. Noršmenn héldu śti 83 nótališum og samtals 1.625 mönnum. Aflinn varš 20.157 tunnur eša ašeins 12 tunnur į mann. Langmestur hluti sķldarinnar veiddist į Austfjöršum. Leifarnar af illa leiknum Eyjafjaršarflotanum komust heim meš einungis nokkur hundruš tunnur. Mörg skipanna voru galtóm.

 

Fregnirnar af óförum norska sķldveišiflotans ķ Eyjafirši bįrust til Noregs og voru mörgum reišarslag. Žetta haust fórust alls 17 norskir sjómenn viš veišar į Ķslandssķldinni og margir slösušust. Žetta śthald viš žessa óblķšu eyju lengst vestur ķ hafi var ķ raun ansi dżrt ķ mannslķfum tališ. Alls höfšu tęplega 60 norskir sjómenn farist viš žessar veišar į sex įrum og fjöldi skipa glatast eša skemmst.  

 

Ófarirnar mörkušu ķ raun endinn į sķldveišum Noršmanna ķ Eyjafirši. Skrekkurinn sat djśpt ķ mönnum įriš eftir og einungis 40 skip héldu til veiša ķ Eyjafirši. Žar lįgu žau vikum saman į mešan bešiš var eftir aš sķldin gęfi fęri į sér en allt kom fyrir ekki. Enginn kastaši nót en nokkrir fengu eitthvaš ķ net. Ķ nóvember gafst flotinn upp og sigldi heim. Margir tóku meš sér nętur, bįta og ašrar eigur sķnar – jafnvel heilu hśsin. Žeir kvöddu Eyjafjörš hinsta sinni. Sķldin, sį dyntótti fiskur, gaf žeim langt nef. Hśn kom loks eftir aš skipin voru farin į brott og menn öflušu vel ķ net allt fram aš jólum.

 

Sögnin um Galdra-Villa

 

Frįsögnin af hinum görótta Galdra-Villa sem įtti aš hafa kostaš Noršmenn žetta mikla tjón meš bölbęnum sķnum er ķ raun žjóšsaga og flökkusögn. Slķkar sögur komast oft į kreik ķ munnmęlum eftir aš stórir višburšir hafa įtt sér staš og lifa góšu lķfi.

 

Sį sem nefndur var Galdra-Villi var žó ķ raun til. Hann hét Sigfśs Vilhjįlmur Einarsson og fęddur ķ Bįršardal įriš 1863. Hann žótti skapstór og örlyndur. Ekki bętti śr skįk fyrir žennan kraftmikla ķslenska sveitapilt žegar hann kom til Hrķseyjar sem var ķ raun verstöš žar sem allt ólgaši af lķfi žegar Noršmennirnir voru žar. Hann viršist hafa lent ķ įrekstrum og įflogum viš žį og kannski hafa einhver stóryrši falliš sem tślka mįtti sem bölbęnir.

 

Vilhjįlmur róašist žó meš aldrinum, kvęntist og geršist bóndi aš Bakka ķ Svarfašardal „viš mikla rausn til daušadags“ eins og Sigurjón Sigtryggsson skrifar ķ ritgerš sinni „Gjörningavešriš 1884“. Vilhjįlmur Einarsson lést įriš 1933, sjötugur aš aldri.

 

Lżkur žar meš žessari sögu af Gjörningabylnum, Galdra-Villa og hinum norsku vinum hans ķ Hrķsey.

 

 

Heimildir:

 

Jślķus Havsteen: Noršmannabylurinn mikli į Eyjafirši 11. september 1884. Lesbók Morgunblašsins 23. aprķl 1944, bls. 177-181.  

 

Kari Shetelig Hovland: Norsk seilskuter på Islandsfiske. Univeristetsforlaget, 1980.

 

Sigurjón Sigtryggsson: Gjörningavešriš 1884. Tķmaritiš Saga, 1982, bls. 140-172.

 

(Ég vek athygli lesenda aš hlekkjaš er bęši į ritgeršir Jślķusar Havsteen og Sigurjóns Sigtryggssonar hér aš ofan. Ef smellt er į mį finna žęr į vefnum timarit.is. Bįšar eru lengri og ķtarlegri en žessi stutta ritgerš mķn, mjög fróšlegar og įhugaveršar. MŽH).

 

 
12. desember 2012 01:00

Noršmenn į sķld viš Ķsland

10. desember 2012 14:00

Gas austur um ķs

6. desember 2012 20:40

Stašreyndir śr styrjöld

5. desember 2012 06:00

Dęmi um įhrif į bókmenntaarf

3. desember 2012 18:00

Mannįt į hvalveišum

24. nóvember 2012 16:50

Hvers vegna Hvalfjöršur?

22. nóvember 2012 20:00

Nż bók um noršurslóšastrķšiš

24. įgśst 2012 21:38

Bjallan af Hood fundin?

5. jślķ 2012 17:30

Sjötķu įr frį miklum harmleik

3. maķ 2012 14:00

Flugvélin ķ eyšimörkinni

1. maķ 2012 10:00

Sturtuklefi viš Vestfirši: Einstakar ljósmyndir

15. aprķl 2012 10:50

Hrakningasaga selveišibįts

12. aprķl 2012 11:30

60 įr frį miklum harmleik

11. aprķl 2012 21:59

Tķst frį Titanic

8. aprķl 2012 19:42

Dauši skips - aldarminning

8. aprķl 2012 11:02

Žar sem himinn frżs viš jörš


eldri blogg