Prentaš föstudaginn 24. nóvember kl. 10:48 af www.magnusthor.is

Blogg - 16. nóvember 2017
Vargöld į vķgaslóš

Nż bók ķ ritröš minni um atburši sem tengjast Ķslandi eša geršust hér eša ķ grennd viš landiš er nś komin śt.

 

Forsķša kįpu bókarinnar. Smelliš į žessa mynd og žį er hęgt aš skoša sżnishorn af bókinni. Žar er m. a. efnisyfirlit, inngangur, upphaf I. žįttar, ljósmyndir og bakhliš kįpu.
 

 

Bókin heitir Vargöld į vķgaslóš - Frįsagnir tengdar Ķslandi ķ seinni heimsstyrjöldinni.

 

Hér eru nokkrir frįsagnažęttir žar sem greint er frį żmsu sem lķtt hefur veriš sagt frį hér į landi.

 

Blogg - 1. mars 2013
Churchill og noršurslóšir

(Uppfęrt: Meš žvķ aš smella hér mį sjį glęrur fyrirlestrarins og handritspunkta viš žęr)

 

Ķ hįdeginu į morgun laugardag, er mér bošinn sį heišur aš halda fyrirlestur hjį Churchill klśbbnum. Žessi klśbbur er óformlegur vettvangur fyrir fólk sem hefur įhuga į aš kynna og ręša söguleg mįlefni tengd Winston Churchill.

 

Klśbburinn er af og til meš hįdegisveršarfundi žar sem fyrirlesarar fjalla um żmis mįlefni tengd žessum merka stjórnmįlamanni sem einnig var hermašur, blašamašur, rithöfundur og listmįlari. Ég hef fariš į nokkra žessara funda og žaš er mjög įnęgjulegt og fręšandi ķ afslöppušu umhverfi.

 

Smelliš hér til aš sjį fésbókarsķšu Churchill klśbbsins.

 

Mitt erindi ber titilinn "Churchill og noršurslóšir". 

 

Noršurslóšir og atburšir žar voru į margan hįtt örlavaldar fyrir stjórnmįlaferil Winstons Churchill. Hann var leišandi ķ stefnumótum og įkvöršunum sem höfšu afgerandi įhrif į gang sögunnar.

 

Žetta į ekki sķst viš um Ķsland. Žaš var til aš mynda Winston Churchill sem fékk bresku rķkisstjórnina og yfirstjórn breska hersins til aš fallast į aš hernema Ķsland.

 

Nokkrum dögum sķšar leiddu atburšir į noršurslóšum til žess aš Churchill varš valinn forsętisrįšherra Bretlands.

 

Winston Churchill vildi gera noršurslóšir aš miklu meiri vķgvelli ķ seinni heimsstyrjöld en raun varš og žótti žó flestum meir en nóg um.

 

Atburšir į noršurslóšum leiddu til žess aš Churchill hitti Stalķn augliti til auglitis ķ Moskvu ķ įgśst 1942 žegar stašan ķ seinni heimsstyrjöld var hvaš tvķsżnust. Aš skilnaši uršu žeir įsįttir um aš hittast aftur innan nokkurra mįnaša ķ Hvalfirši og žį skyldi Roosevelt Bandarķkjaforseti fį aš vera meš. Churchill hafši komiš til Ķslands įri fyrr og greinilega litist vel į landiš.

 

Hér er stutt myndskeiš sem sżnir hann halda ręšu ķ žessari för į flugvellinum ķ Moskvu. Žarna er ekkert hik žó śtlitiš sé dökkt:

 

 

 

Įfram mį telja, žaš er af nógu aš taka žegar fjallaš er um Churchill og noršurslóšir. Margt kemur į óvart žegar sagan er skošuš ķ žessu samhengi.

 

Adolf Hitler hafši sannarlega įstęšu til aš segja nįnustu herforingjum sķna meš skżrum hętti aš noršurslóšir vęru örlagasvęši Evrópu ķ seinni heimsstyrjöld.

 

Žetta voru mikilvęg svęši fyrir 70 įrum - žau eru žaš enn og žżšing žeirra fer vaxandi meš hverjum mįnuši sem lķšur.

 

Frétt vikunnar er aš nęr öruggt megi telja aš geysilegar olķulindir leynist sušaustan til ķ botni Barentshafs. Žetta eru mjög įhugaverš tķšindi žó žau komi kannski ekki endilega mjög į óvart.

 

Lengi hefur veriš tališ aš žarna vęru mikil aušęvi og žegar er vitaš aš žarna eru miklar gaslindir. Į žessum slóšum er hiš svokallaša "grįa svęši" sem Noršmenn og Rśssar nįšu loks samkomulagi um sumariš 2011.

 

Žaš veršur stöšugt augljósara aš įhugaveršir tķmar eru framundan į noršurslóšum. Spennan er aš aukast į fleiri en einn hįtt.

 

Fréttaveitan Barents Observer greinir nś ķ vikunni frį žvķ aš Bandarķkjamenn ętli aš verja 50 milljónum dollara til endurbóta į ratsjįrstöšinni ķ Vardö ķ Finnmörku en hśn vaktar Barentshafiš og Noršvestur Rśssland. Į sama tķma varar Pśtķn Rśsslandsforseti viš žvķ ķ ręšu aš hernašarleg spenna geti aukist į noršurslóšum. Sama dag bżšur varnarmįlarįšherra Noregs NATO upp į aš halda fleiri heręfingar į heimskautasvęšunum.

 

Allt gerist žetta ķ vikunni sem nś er aš renna skeiš sitt į enda.

 

Įšur er vitaš aš mikil uppbygging į sér staš bęši nyrst ķ Noregi og ķ noršvestur Rśsslandi til aš nżta olķu og gas ķ Barentshafi. Norsk stjórnvöld ętla nś aš selja gömlu kafbįtastöšina Olavsvern viš Tromsö til olķuvinnslufyrirękja. Reyndar fyrir slikk, gömul kaldastrķšsmannvirki eru ekki hįtt metin ķ dag og menn žakka fyrir ef hęgt er aš nżta žau ķ eitthvaš gagnlegt sem getur gefiš af sér störf og tekjur.  

 

Borpallar og gasflutningaskip verša stöšugt algengari sjón. Fyrstu skipin eru žegar farin aš sigla meš gas eftir noršausturleišinni svoköllušu, noršur fyrir Rśssland og Sķberķu til hafna ķ Asķu.

 

Viš žetta bętist svo aš Noršmenn sem bśa yfir mikilli reynslu og žekkingu telja nś aš lķkur séu į aš olķa finnist į Jan Mayen svęšinu.

 

Forseti Ķslands bendir réttilega į žaš į alžjóša vettvangi aš Ķsland sé óšum aš nżta sér žau sóknarfęri sem felast ķ auknum umsvifum į noršurslóšum.

 

Žaš er allt į fleygiferš og viš erum og eigum aš vera į vellinum. Nś er skynsamlegt aš iška sķna heimavinnu og kynna sér og ręša söguna. Hśn getur kennt okkur żmislegt.

 

Hįdegisveršarfundur Churchill klśbbsins veršur haldinn į veitingastašnum Nauthól viš Nauthólsvķk og žaš hefst klukkan 12 į hįdegi laugardaginn 2. mars.

 

Meš žvķ aš smella hér mį skrį sig og inni ķ žessu er falinn góšur hįdegisveršur į flottum staš. 

 

Allir eru velkomnir, žaš eru engin skilyrši um aš vera ķ klśbbnum eša neitt - enda er žessi klśbbur ekki meš neina félagaskrį.

 

Winston Churchill kemur meš tundurspilli śr Hvalfirši til Reykjavķkur 16. įgśst 1941. Hér eru öll "vörumerkin" til stašar. Hįttsettur sjólišsforingi sem er fulltrśi flotaveldisins stendur sperrtur. Sjįlfur forsętis- og varnamįlarįšherra Bretlands Winston Spencer Churchill meš vindilinn og V-sigurmerkiš į lofti. Ķbśar Reykjavķkur bķša spenntir į bryggjunni og um borš skipum sem liggja viš hana. Ķ baksżn mį greina turn Reykjavķkurapóteks, Eimskipafélagshśsiš og Hafnarhśsiš. Faržegaskipiš Esja liggur viš hafnarbakkann framan viš žaš. Žetta var sögulegur dagur en žrįtt fyrir aš Churchill yrši mikill örlagavaldur į noršurslóšum žį įtti hann aldrei eftir aš koma noršar į hnöttinn en ķ Hvalfjörš.  

 

Blogg - 4. janśar 2013
Blogg - 31. desember 2012
„...og fór į Žjótinn og stóš žar...“

Strand Baršans RE viš Akranes

 

Togarinn Baršinn RE strandaši į skeri viš Akranes įriš 1931 ķ blķšskaparvešri. Skipstjórinn tók miš af gulu hśsi ķ landi samkvęmt dönsku lóšsbókinni. Žaš įtti eftir aš reynast afdrifarķkt.

 

Aš morgni 21. įgśst įriš 1931 var togarinn Baršinn RE 274 aš veišum į mišju Svišinu svokallaša, žekktum aflamišum ķ Faxaflóa um 7 sjómķlur vestur af Akranesi. Žaš var blanka logn og glaša sólskin žennan sķšsumarsdag. 

 

Baršinn var smķšašur ķ Englandi įriš 1913. Togarinn var 415 brl., bśinn 700 hestafla žriggja žjöppu gufuvél. Hingaš til lands kom hann sumariš 1925 žegar śtgeršarmenn į Žingeyri sem allir höfšu eftirnafniš Proppé keyptu hann og gįfu nafniš Clementķna ĶS 450. Įriš eftir var nafni skipsins breytt ķ Baršinn ĶS 450. Haustiš 1929 var togarinn seldur til Reykjavķkur. Hélt hann įfram sama nafni en fékk einkennisstafina RE 274. Žessi kennimerki bar hann žegar hann steytti į Žjótnum 21. įgśst 1931.  

 

Laust fyrir hįdegi įkvaš skipstjórinn aš hętta veišum og halda til  Akraness. Trolliš var hķft um borš, mennirnir į vakt hófu aš gera aš aflanum og Baršinn hélt til lands.  Brįtt sigldi togarinn į 7 – 8 sjómķlna hraša meš beina stefnu į sušurenda Akrafjalls.  Įrsęll Jóhannsson skipstjóri (f. 1893 – d. 1974) hafši veriš meš skipiš ķ tępt įr. Hann var 37 įra gamall. Fyrir 10 įrum hafši hann lokiš skipstjórnarstigi 3. stigs frį Stżrimannaskólanum ķ Reykjavķk. Įrsęll var einn ķ brś Baršans į siglingunni til Akraness. Žeir voru alls 19 um borš, en nś hafši Įrsęll tekiš žį įkvöršun aš fjölga um einn ķ įhöfninni. Hann hafši hug į žvķ aš reyna frekar fyrir sér meš afla į heimamišum Akurnesinga žó hann žekkti žįu lķtiš. Į Skaganum var hins vegar mašur sem gat sinnt hlutverki fiskilóšs į žessum slóšum. Hann skyldi nś sóttur įšur. Įrsęll skipstjóri taldi sig vita hvernig haga ętti innsiglingu til Akraness žegar komiš vęri aš landi śr vestri žó hann vęri lķtt kunnugur į siglingaslóšum viš Skipaskaga.

 

Upplżsingar śr dönsku lóšsbókinni

 

Um borš var venjulegt sjókort yfir Faxaflóa sem menn notušu viš fiskveišar. Įrsęll sį žó ekki įstęšu til aš rżna ķ žaš, en hélt sig viš stżriš enda einn ķ brśnni. Žó aš danska leišsögubókin Den islandske lods, sem innihélt upplżsingar um siglingaleišir og hafnir viš landiš vęri ekki til um borš, žį mundi Įrsęll glöggt hvaš ķ henni stóš um innsiglinguna til Akraness. Halda įtti stefnu į sušurenda Akrafjalls žar til komiš var ķ žį lķnu aš Brautarholtskirkju į Kjalarnesi bęri ķ rętur Esju „Esja S­lige Affald“ um kirkjuna. Žį įtti aš beygja og halda žessu merki sem bakmerki noršur eftir žar til „gult hśs kom upp fyrir rętur Akrafjalls“. Eša eins og sagši ķ dönsku leišsögubókinni – „Akrafjall N­lige Affald til et kendeligt gult Hus“. Ķ žessu sķšara merki įtti aš beygja inn į Krossvķk og žar meš var komiš į leišarenda.

 

Kort sem sżnir žau merki sem miša įtti viš samkvęmt lóšsbókinni „Den islandske lods“ žegar siglt var inn į Krossvķk viš Akranes. Skipin įttu aš sigla ķ mynni Hvalfjaršar žar til Brautarholtskirkju bęri ķ Esjurętur (lķna
A). Žį įttu žau aš beygja og fylgja žeirri stefnu aš Brautarholtkirkju bęri ķ fjallsręturnar beint aftur af skipinu. Mišiš leiddi fyrir sunnan Žjótinn og einnig skerin śt af flösunum vestast į Akranesi. Žannig skyldi sigla žar til
komiš vęri aš nęsta miši sem var aš „gult hśs į Akranesi kęmi upp fyrir rętur Akrafjalls“. Žetta var gamla prestsetriš aš Göršum (lķna B). Žį įtti aš beygja žvert į stjórnborš og sigla inn į Krossvķk eftir žessari lķnu.
Skipstjóri „Baršans“ mišaši hins vegar viš bęjarhśsin į Krossi (rauša lķnan). Žegar žau bar ķ fjallsręturnar beygši hann į stjór og lenti žį į Žjótnum. Kortagerš eftir kortum Sjómęlinga Ķslands: Įrni Žór Vésteinsson, deildarstjóri hjį sjómęlingasviši Landhelgisgęslunnar.

 

Gula hśsiš

 

Įrsęll skipstjóri horfši įkaft til lands žegar nįlgast tók Akranes. Žegar hann leit śt um bakboršsgluggana į stżrishśsinu sį hann hvķtmįlašan Akranesvitann.  Žorpiš sįst nś vel. Žar bjuggu um 1.300 manns į lįgum flötum odda. Žarna sį Įrsęll gult hśs į bakkanum innan viš žorpiš. Žetta hlaut aš vera gula hśsiš sem nefnt var ķ  Den islandske lods. Įrsęl rak ekki minni til aš hafa heyrt aš nein sker vęru į siglingaleišinni vestanvert į Krossvķk. Žaš var lišinn rśmur klukkutķmi frį hįflęši og žvķ byrjaš aš falla śt. Įrsęll leit ekki į kompįsinn, né heldur athugaši hann sjókort. Vešriš var svo gott og skyggniš frįbęrt. Hann mundi glöggt hvaša leišbeiningar stóšu ķ lóšsbókinni og efašist ekki augnablik um aš hann vęri aš sigla eftir réttum merkjum. Gula hśsiš blasti jś viš honum. Žetta gat ekki veriš einfaldara.

 

Strandiš

 

Klukkan 12:45, réttum žremur stundarfjóršungum eftir aš Baršinn hóf siglinguna af Svišinu til Akraness fékk skipiš skyndilega į sig mikiš högg. Öllum daušbrį um borš. Hvaš hafši gerst? Skipiš sat fast, žeir hlutu aš hafa strandaš į blindskeri. Įrsęll skipstjóri gaf fyrirskipun um aš senda loftskeyti  til Reykjavķkur og bišja um hjįlp til aš draga skipiš af skerinu. Žaš hélt įfram aš falla śt og skipiš tók aš halla.

 

Skeriš Žjótur rétt utan Krossvķk viš Akranes hefur yfir sér nokkurn dul­śšarblę žar sem oft brżtur mikiš į žvķ ķ stormum. Žetta eru ķ raun fjórir skerkollar žar sem Žjótur og Fornajašarsboši eru stęrstir. Eins og sjį mį er dżpiš ekki mikiš um­ hverfis skerin. Kortagerš eftir kortum Sjómęlinga Ķslands: Įrni Žór Vésteinsson, deildarstjóri hjį sjómęlingasviši Landhelgisgęslunnar.

Klukkan 13:30 var hallinn oršinn svo mikill aš Įrsęll įkvaš aš lįta įhöfnina fara ķ björgunarbįta. Hann baš stżrimann og 1. vélstjóra aš verša eftir meš sér um borš ķ Baršanum. Karlarnir fóru ķ skipsbįta, en héldu sig ķ grennd viš strandašan togarann višbśnir aš taka yfirmenn sķna meš sér ef allt fęri į versta veg og skipiš sykki.

 

Vélstjórinn og stżrimašurinn fóru um skipiš og leitušu leka. Žeir uršu ekki varir viš aš sjór vęri kominn ķ skipiš. Skipstjórinn įkvaš žį aš kalla karlana um borš ķ skipsbįtunum aftur um borš. Įhöfnin ętlaši aš freista žess aš losa sjįlf skipiš af skerinu. Žaš hélt įfram aš falla śt og hallinn jókst stöšugt į skipinu.

 

Sjór kominn ķ skipiš

 

Klukkan 15:30 uršu žeir varir viš aš sjór var kominn ķ togarann. Dęlur voru gangsettar en žaš gagnašist lķtiš. Framhluti Baršans hallašist nś śt af skerinu nišur į viš. Afturendinn hallaši hins vegar upp eftir žvķ sem lękkaši ķ sjó meš śtfallinu. Dęlurnar nįšu ekki sjónum sem safnašist ķ framskipiš viš žessar ašstęšur. Mennirnir vissu aš žeir voru komnir ķ mjög hęttulega klķpu. Ķ örvęntingu reyndu žeir aš tengja hjįlparslöngu frį dęlunum fram ķ skipiš. Žetta stošaši lķtiš.

 

Klukkan 16:15 barst nżtt skeyti frį Baršanum til śtgeršarinnar ķ Reykjavķk. Sjór kęmist brįtt aš ljósavélinni. Bešiš var um aš togarinn Gyllir eša annaš gufuskip kęmi til hjįlpar. Karlarnir reyndu aš ausa og dęlurnar gengu įn aflįts. Allt kom fyrir ekki.  Klukkan 16:45 neyddust vélstjórarnir  til aš drepa į ljósavélinni. Hśn sló žį ķ sjó. Enn var ausiš en klukkan 18:00 gįfust menn upp. Dęlan var lįtin vera ķ gangi en Įrsęll skipstjóri skipaši mönnum sķnum aš fara aftur ķ bįtana. Sjįlfur varš hann eftir um borš, og eins og ķ fyrra skiptiš meš stżrimanni og 1. vélstjóra.

 

Önnur skip koma į vettvang

 

Eina vonin nś var aš önnur skip kęmu og hjįlpušu til viš aš dęla śr Baršanum. Žeir sįu aš drįttarbįturinn Magni nįlgašist frį Reykjavķk. Nokkru lengra ķ burtu sįu žeir togara fęrast nęr. Žaš var Gyllir. Magni lagšist upp aš Baršanum klukkan rśmlega 19:00. Slöngum var strax komiš yfir. Dęlur Magna hófu aš pumpa sjónum śr togaranum. Gyllir kom skömmu sķšar. Reynt skyldi aš draga Baršann lausan. Frį klukkan 20:00 var gengiš frį dragstrengjum frį skut Baršans ķ Gylli. Magni dęldi stöšugt. Loks klukkan 23:35 reyndi Gyllir aš kippa ķ Baršann. Togarinn haggašist ekki. Mennirnir skynjušu aš barįttan var töpuš žegar žeir uppgötvušu aš sjór var tekinn aš renna milli forlestar og afturlestar. Gyllir lét af tilraununum til aš draga Baršann af skerinu. Togarinn hélt aftur til Reykjavķkur. Hér var ekkert frekar fyrir žį aš gera.

 

„...og fór į Žjótinn og stóš žar...“

 

Įrsęll og menn hans vissu nś aš žeir höfšu steytt į skerinu Žjót. Žeir į Magna höfšu tjįš žeim aš Baršinn hefši siglt į blindsker sem alla jafna sęist žegar bryti į žvķ. En ķ žetta sinn hefši ekkert sést žar sem sjórinn var svo sléttur. Įrsęll skipstjóri skynjaši aš hann hafši gert mistök, en hann skildi ekki hvers vegna. Hann hélt sig hafa fylgt siglingaleišbeiningum til hins żtrasta. Nś var žó ekki mikill tķmi til aš velta žessu fyrir sér. Magni hélt įfram aš dęla sjó śr Baršanum žó žetta liti mjög illa śt. Skipiš seig stöšugt meir nišur aš framan eftir žvķ sem yfirborš sjįvar lękkaši meš śtfirinu. Allir menn um borš ķ Baršanum fóru yfir ķ Magna. Meš sér tóku žeir allar sķnar persónulegu pjönkur, föt og plögg.  

 

Akurnesingar höfšu aš sjįlfsögšu oršiš varir viš žaš śr landi hvaš vęri aš gerast. Fréttin um aš togari vęri strandašur į Žjótnum fór eins og eldur ķ sinu um bęinn. Benedikt Tómasson skipstjóri ķ Skuld (f. 1897 – d. 1961) fęrši dagbękur samviskusamlega.  Aš kveldi žessa dags gefur aš lķta žessa fęrslu: „Föstudagur 21. įgśst 1931. Stilt og bjart vešur. Togarinn Baršinn śr Reykjavķk ętlaši aš sękja mann hingaš en fór į Žjótinn og stóš žar. Magni reyndi aš nį honum en tókst ekki“.

 

Öll von śti

 

Akurnesingar lögšust til hvķldar um kvöldiš en śti į Žjótnum hélt dramatķkin įfram. Klukkan var langt gengin ķ tvö um nóttina žegar hętt var aš dęla sjó śr skipinu. Žaš seig hratt į ógęfuhlišina. Baršinn var aš renna af skerinu og sökkva. Klukkan žrjś um nóttina var framskip togarans komiš ķ kaf alveg aftur aš stjórnpalli. Skipstjórinn į Magna gaf upp alla von. Įrla morguns, klukkan rśmlega sex, gaf hann skipun um aš yfirgefa strandstašinn og stefndi drįttarbįtnum til Reykjavķkur. Um borš var öll įhöfn Baršans nema Įrsęll skipstjóri, 1. vélstjóri og tveir hįsetar. Sķšar um morguninn gįfust žeir einnig upp. Engu yrši bjargaš śr žessu.

 

Baršinn, sokkinn til hįlfs į Žjótnum. Myndin er sennilegast tekin daginn eftir strandiš, įrdegis 22. įgśst. „. . . er sokkinn nišur aš framan aftur aš (brś), afturendinn uppķ loftiš”, skrifaši Benedikt ķ Skuld ķ dagbók sķna žennan dag. Myndirnar af Baršanum į Žjótnum eru śr safni Akurnesingsins Ólafs Frķmanns Siguršssonar sem varšveitt er į Ljósmyndasafni Akraness. Žetta safn er mikill fjįrsjóšur. Sjį heimasķšu žess meš žvķ aš smella hér. Skoša mį žessar myndir af skipinu į skerinu ķ ašeins stęrra formi ef smellt er į žęr.

Žessi mynd sżnir glöggt vķra sem hanga nišur frį skut hins strandaša skips. Žessi vķrar voru eflaust notašir žegar reynt var aš draga skipiš af Žjótnum. Viš sjįum einnig į žessari mynd og öšrum af strandstaš, aš einungis annar af tveimur björgunarbįtum (stjórnboršsbįturinn) hefur veriš settur śt. Bakboršsbįturinn er enn į sķnum staš.

Žaš hefur veriš hörmuleg aškoma aš žessu fallega skipi žennan įgśstdag yfir rśmum 80 įrum. Ķ fjarska sést Esjan og Kjalarnes.

Baršinn hefur veriš nżkominn śr botnhreinsun žegar slysiš varš. Į ljósmyndunum mį glöggt sjį aš stżri skipsins liggur ķ bakborš. Kannski reyndi skipstjórinn aš beygja af skerinu žegar skipiš lenti į žvķ? Noršurhluta Akrafjalls meš Geirmundartind ber ķ skipiš.

Akurnesingar höfšu aš sjįlfsögšu fylgst meš śr landi og nokkrir žeirra haldiš śt ķ bķtiš til aš fylgjast meš atburšum. Žennan dag greindi Morgunblašiš frį strandinu. Žetta var stórfrétt. Eitt stęrsta fiskiskip landsmanna strandaš uppi į Akranesi: „Togarinn sįst vel hješan śr Reykjavķk, og var aušsješ hješan kl. um 6 ķ gęrkveldi, aš hann hallašist mikiš og bar hįtt į honum į skerinu. Togarinn er vįtrygšur hjį Sjóvįtryggingafjelagi Ķslands“.

 

Baršinn kominn į kaf

 

Ekki er aš sjį aš nokkuš hafi veriš ašhafst daginn eftir strand Baršans ķ žį veru aš nį skipinu af skerinu, enda vafalķtiš vonlaust verk eins og komiš var. Morgunblašiš hélt įfram aš flytja landsmönnum fréttir af slysinu. Žennan dag blasti žessi fyrirsögn viš lesendum:  „Baršinn – Vonlķtiš aš hann nįist śt“.

 

Morgunblašiš flutti landsmönnum  ķtarlega frétt 23. įgśst 1931.
Fréttin var afdrįttarlaus: „Ķ blašinu ķ gęr var frį žvķ skżrt aš tvö skip voru ķ fyrrakvöld komin į vettvang til žess aš reyna aš bjarga Baršanum af Žjótnum, hafnarbįturinn Magni og togarinn Gyllir. Er hafnarbįturinn Magni kom aš Žjótnum kl. aš ganga sjö į föstudagskvöld, voru skipverjar af Baršanum allir ķ skipsbįtunum, og höfšu veriš žar um hrķš, žvķ žį var togarinn farinn aš hallast svo mikiš į skerinu, og kominn svo mikill sjór ķ hann, aš bśast mįtti viš žvķ, aš hann kynni aš sökkva skyndilega. Var nś tekiš til óspiltra mįlanna aš dęla śr togaranum. Tókst žį aš dęla śr lestarrśminu, en Magni hafši ekki viš aš dęla śr vjelarrśminu. Um mišnętti į laugardagsnótt var gerš tilraun til žess aš draga togarann af skerinu. Var sķn drįttartaugin sett ķ hvort skipiš, Magna og Gyllir. En Baršinn bifašist ekki. Aftari helming­ur Baršans var į skerinu, en fram­endinn stóš fram af žvķ. Er hętt var tilraunum žessum, var haldiš įfram aš dęla śr skipinu. En nś höfšu dęlurnar ekki viš, skipiš fyltist af sjó, og varš žį svo fram žungt, aš klukk­an aš ganga žrjś um nóttina, stakkst žaš fram af skerinu, svo stefni žess stendur ķ botni, en afturendinn upp śr sjó. Gyllir sneri nś til Reykjavķkur, en Magni kom ekki fyr en kl. 8 ķ gęrmorg­un, og žį meš skipshöfn Baršans, nema skipstjóra og vjelstjóra. Žeir komu sķšar meš vjelbįt. Er skipverj­ar af Baršanum fóru ķ bįtana, tóku žeir allan farangur sinn meš sjer. En veišarfęri skipsins voru ekki tekin, sakir žess, aš allir bjuggust žį viš žvķ aš skipiš nęšist śt. Sker žetta, Žjóturinn, sem Baršinn strandaši į, er, aš sögn 3 klettahnjótar, svo sem mótorbįtslengd hver. Į skeri žessu brżtur altaf, nema žegar sjór er lįdaušur, eins og hann var ķ žetta sinn. Baršinn var smķšašur ķ Eng­landi įriš 1913, 416 smįlestir aš stęrš. Eigendur h. f. Heimir hjer ķ Reykjavķk. Meš veišarfęrunum og afla var skipiš vįtrygt fyrir kr. 270.000. Fariš hefir veriš fram į, aš Ęgir kęmi į vettvang ķ dag, til žess aš athugaš yrši enn hvort nokkur von sje til žess aš nį skipinu śt“.

 

Togarinn viršist hafa legiš į skerinu 23. og 24. įgśst žvķ žann dag skrifar Benedikt ķ Skuld eftirfarandi ķ dagbók sķna: „Vestan strekkingur meš kalsa. Varšskipiš „Ęgir“ kom hingaš til aš lķta į Baršann enn hefur vķst ekki litist į žvķ hann fór sem sagt samstundis og hann ( Baršinn) alveg oršinn strand“. Daginn eftir, žann 25. įgśst dró sķšan til tķšinda žvķ nś skrifaši Benedikt žetta: „Sunnan stormur og vęta. Nś er Baršinn alveg kominn ķ kaf og er fariš aš reka śr honum ķmislegt smįvegis, tunnur og fl. Aungvu hefur veriš bjargaš śr honum og er žaš alveg sérstakt ķ annari eins blķšu og undanfariš hefur veriš. Varšskipiš „Ęgir“ kom ķ morgun og leit yfir strandstašinn og fór svo vestur įn žess aš gera nokkuš“.

 

Baršinn var horfinn ķ sķna votu gröf. Um borš voru 800 körfur af fiski, 15 – 20 tonn af ķs og nokkuš af kolum.

 

Įfall vekur upp spurningar 

 

Mönnum var aš vonum brugšiš eftir tap Baršans. Heimskreppan var komin til Ķslands. Atvinnuleysi fór vaxandi. Žaš var mikiš įfall fyrir fįtęka žjóš aš missa svo veršmętt atvinnutęki. Strandiš varš Morgun­blašinu tilefni til hugleišinga sem birtust undir fyrirsögninni Strand žann 29. įgśst:


„Menn harma žaš, sem ešlilegt er, žegar ķslensk sjómannastjett, ķslenska žjóšin missir eitt af veiši­skipum sķnum eins og Baršann um daginn, sem fyrir fįdęma slysni rakst į blindsker hjer śti ķ Flóanum. Viš strand, sem žetta missa menn atvinnu, framleišslan minkar, o. s. frv.“

 

Blašiš hafši greinilega įhyggj­ur af žvķ aš slęm afkoma togaraśt­geršar fęldi athafnamenn frį žvķ aš leggja fé ķ slķkan śtveg: „En hvernig fer ef landsmenn hętta aš leggja fje ķ veišiskip og śtgerš? Hvernig fer žegar reynslan hermir, aš śtgeršin er oršin svo dżr, aš hśn gefur eigend­um veišitękjanna ekki annaš en tap? Žegar öll aršvonin hverfur ķ hįar kaupgreišslur, tolla og skatta, žrįtt fyrir alla fiskaušlegšina skamt frį landsteinum? Žvķ hvaš stošar, žó mikill sje aflinn, ef tilkostnašur viš śtgeršina er oršinn svo mikill, aš fyrirsjįanlegt tap er į rekstrin­um, hvaš lķtiš sem śt af ber? Žegar landsmenn hętta aš leggja sparifje sitt ķ framleišslutęki žjóšarinnar, er framförum og velmegun vorri siglt ķ strand. Er ekki žjóšarskśtan okkar į reki einhvers stašar nįlęgt žvķ blind­skeri?“

 

Žetta voru spurningar sem allt eins gętu įtt viš ķ dag rśmum 80 įrum sķšar.

 

Réttarhöldin

 

Tap Baršans fékk vissulega eftirköst. Sjópróf voru haldin. Śr varš dómsmįl sem fór alla leiš fyrir Hęstarétt. Įrsęll greindi žar frį siglingu sinni til Akraness og hvaša merkjum hann hefši fylgt. Skipstjórinn sagši aš hann hefši ekki vitaš af neinum grynningum eša skerjum vestan til į Krossvķk innan viš Flösina. Hann hefši ekki siglt eftir kompįs eša athugaš sjókort, žvķ hann var sannfęršur um aš hann mundi öll merki į innsiglingunni rétt og ķ svo björtu vešri vęru žau aušséš af hafi. Įrsęll sagši sjódómnum einnig frį žvķ aš Akurnesingar hefšu upplżst sig eftir strandiš um aš gula hśsiš sem hann hafši mišaš viš ķ innsiglingunni hefši veriš sveitabęrinn Kross. Įrsęll sagši aš žetta hefši veriš eina gula hśsiš sem hann sį er hann mišaši į land.

 

Ķ framhaldi af žessu fékk sjódómurinn varšskip til aš fara į vettvang strandsins og athuga mįliš. Ķ ljós kom aš meš gula hśsinu sem nefnt var ķ leišarlżsingu dönsku lóšsbókarinnar sem Įrsęll hafši numiš af, var įtt viš hiš forna prestsetur aš Göršum. Žetta steinhśs hafi veriš byggt fyrir um hįlfri öld og réttilega haft gulan lit. En fyrir tķu įrum hefši žaš hins vegar veriš mįlaš hvķtt. Bęjarhśsiš į Krossi sé hins vegar gult, og eina hśsiš meš žeim lit sjįanlegt af hafi austan Akranesžorps. Skipherra varšskipsins taldi einsżnt aš Įrsęll hefši mišaš bęjarhśsiš aš Krossi ķ svokallaša Reynisįsa ķ mišju Akrafjalls ķ stašinn fyrir aš prestsetriš Garša hefši įtt aš bera ķ noršurrętur Akrafjalls žegar beygja įtti inn į Krossvķkina.

 

Dómur kvešinn upp

 

Žann 20. desember 1932 var dómur kvešinn upp ķ Hęstarétti. Ķ dómsoršum sagši mešal annars: „Lķkur benda til, aš hiš oftnefnda gulmįlaša hśs, sem hafši einmitt žau einkenni, sem greind eru ķ sjókortinu og leišarbók frį 1927, hafi leitt kęršan ķ žį villu, aš hann tók ranga innsiglingarleiš og setti skip sitt ķ strand. Į ašra hliš hefir hinn hįbjarti dagur, sumarblķšan og hinn lįdauši sjór, sem var svo spegilsléttur, aš ekkert braut į Žjót, en svo gerir jafnan ef nokkur hreyfing er ķ sjó, deyft hvöt kęršs til aš gęta žeirrar varśšar, sem veršur aš vera sķvakandi hjį hverjum skipstjórnarmanni, sem siglir um slóš, žar sem sker og grynningar eru. Og sjórétturinn telur žaš gįleysi af kęršum aš sigla ķ höfn, sem hann er ķ rauninni lķtt kunnur, įn žess aš hafa annan mann viš stżri, svo hann gęti sjįlfur athugaš stefnur og miš inn ķ höfnina eftir sjįvaruppdręttinum, sem honum bar aš hafa viš hönd, og įttavitanum. Žį er žaš og yfirsjón af kęršum aš draga eigi śr ferš skipsins nógu tķmanlega žótt hann ķ nįnd viš innsiglinguna vissi af skeri, sem hann veit eigi miš į [aths. greinarhöfundar: žetta stangast į viš framburš Įrsęls en hann sagši aš hann hefi ekki vitaš af skerinu], en heldur įfram meš sömu ferš inn į skipaleguna ašeins eftir minni sķnu, ķ staš žess aš bišja um hafnsögumann.“

 

„Hiršuleysi og yfirsjónir“

 

Ķ desember 1932 dęmdi Hęstiréttur Įrsęl Jóhannsson skipstjóra fyrir brot į siglingalögum „yfirsjónir og hiršuleysi“. Hann fékk 600 króna sekt eša 30 daga fangelsi ella, og var lįtinn greiša verjanda sķnum mįlskostnaš. Įrsęll, sem hafši aš baki fjögurra įra farsęlan feril sem stżrimašur į togurum og žrjś įr sem skipstjóri bęši fyrir og eftir žetta strand, slapp hins vegar viš aš verša sviptur skipstjórnarréttindum.

 

Įstęšan fyrir žvķ var sś aš réttilega žótti sannaš aš į löggiltum sjókortum žessa tķma  „...hefši veriš gefin upp röng lżsing į ónafngreindu hśsi sem innsiglingamerki į Krossvķk, en lżsingin į heima viš hśs, sem hęgt er aš miša ķ sama bakmerki sem hiš rétta hśs, Garšahśs, skammt frį hinni réttu innsiglingaleiš“.

 

Aš Skagamenn höfšu tekiš sig til og mįlaš prestsetriš aš Göršum hvķtt ķ staš žess aš halda gula litnum hafši žannig leitt til aš Ķslendingar töpušu einum af sķnum fķnustu togurum.

 

Žetta ętti aš kenna mönnum žį lexķu aš hrófla varlega viš kennileitum sem gegna hlutverki žekktra siglingamerkja.

 

Gamla prestsetriš aš Göršum į Akranesi sem Skagamenn mįlušu hvķtt meš afdrifarķkum afleišingum. Hśsiš var um įrabil notaš sem lķkhśs og sķšar safnahśs Byggšasafnsins. Hér er žaš ķ slķkri žjónustu.
Ķ dag hefur žetta hśs veriš gert upp og fęrt til upprunalegs horfs meš mikilli prżši. Žaš er nś sveitarsómi žar sem žaš stendur enn į safnasvęšinu aš Göršum į Akranesi. Gamli guli liturinn er aftur kominn į hśsiš en žaš er žó ekki lengur notaš sem miš fyrir innsiglinguna ķ Akraneshöfn. Žar hafa nżrri ašferšir ķ siglingafręši fyrir löngu leyst žęr gömlu af hólmi.

 

 

Heimildir:

Grein žessi byggir į lengri ritgerš minni sem birtist ķ Įrbók Akurnesinga įriš 2008. Vķsast ķ heimildaskrį žar. Žį ritsmķš mį sjį meš žvķ aš smella hér.